TURINYS
ĮVADAS 31. DARBO APLINKOS KLASIFIKACIJA 42. KENKSMINGI DARBO APLINKOS VEIKSNIAI 43. DARBO VIETŲ HIGIENINIS ĮVERTINIMAS 54. BENDROSIOS APSAUGINĖS PRIEMONĖS 65. ŽMOGUS IR DARBO APLINKOS POVEIKIS 76. DARBO FIZIOLOGIJA 107. DARBO APLINKOS PROJEKTAVIMAS 127.1. Mikroklimatas 137.2. Cheminė aplinka 137.3. Apšvieta 167.4. Triukšmas 177.5. Vibracija 197.6. Elektromagnetinė spinduliuotė 207.7. Šiluma 208. PROFESINIŲ SUSIRGIMŲ PRIEŽASTYS IR KLASIFIKACIJA 239. TYRIMŲ IR HIGIENINIO ĮVERTINIMO METODINIS NORMINIS PAGRINDIMAS 2410. VIDUTINĖS DARBO DIENOS CHRONOMETRAŽAS 26IŠVADOS 28LITERATŪROS SĄRAŠAS 29ANOTACIJA 30ĮVADASŠiuolaikinėje gamyboje darbo sąlygos būna labai įvairios ir sudėtin¬gos. Nepaisant darbų saugos bei technologijos reikalavimų, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo aplinka neretai būna ne tik nepa¬lanki dirbančiųjų sveikatai, bet kenksminga ir net pavojinga. Pavyzdžiui, darbo vietose išsiskiria daug šilumos, drėgmės, dulkių, kenksmingų ir nuodingų medžiagų, susidaro intensyviai cirkuliuojantys oro srautai, didelį triukšmą sukelia įvairūs mechanizmai, mašinos, staklės, presai, dirbančiuosius gali veikti rentgeno, radioaktyvūs spinduliai, elek¬tromagnetinis, elektrostatinis laukas. Patalpose kartais gali susidaryti sąlygos, keliančios gaisro arba sprogimo pavojų. Dirbančiuosius neretai veikia įvairūs cheminių medžiagų kvapai, sukeliantys alerginius susirgi¬mus, o dirbant drėgnoje aplinkoje vystosi grybelinės odos ligos; atlie¬kant suvirinimo darbus gali nukentėti akys ir t.t. Tokie veiksniai didina bendrą darbuotojų sergamumą, gamybinį traumatizmą, todėl labai svarbu įvertinti jų kenksmingumą, nustatyti esamus rizikos veiksnius ir imtis priemonių jiems sumažinti.LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas darbo sąlygas vertina pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vietose, darbo pobūdis, darbo ir poil¬sio rėžimas atitinka šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys, tai įvertinęs, užpildo įmonės dar¬buotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.Darbo tikslas – trumpai apžvelgti fizinį darbo krūvį bei darbingumą lemiančius faktorius, jų neigiamą poveikį žmogui bei ištirti jų kenksmingumą AB „Mažeikių nafta“.Darbo uždaviniai:• Išanalizuoti darbo sąlygas AB „Mažeikių nafta“.• Išsiaiškinti kenksmingų faktorių įtaką darbuotojų sveikatai.• Išanalizuoti ar kenksmingi faktoriai ir fizinis darbo krūvis atitinka higienos normas.• Sudaryti vidutinės darbo dienos chronometražą.1. DARBO APLINKOS KLASIFIKACIJADarbo aplinka klasifikuojama taip:1) optimali darbo aplinka – darbo aplinka, kurioje nėra kenksmingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų savijautą, darbingumą, sveikatą;2) normali darbo aplinka – kai darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai neviršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nurodytų leistinų ribinių dydžių;3) kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, sumi¬niai dydžiai darbo dienos metu atskirais laiko tarpais viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius. Dirbant tokioje aplinkoje, turi būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;4) labai kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu nuolat viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus ribinius dydžius. Tokioje darbo aplinkoje gali būti dirbama tik išimtiniais atvejais ir turi būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;5) pavojinga darbo aplinka – darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu į darbo aplinką išsiskiriančių ypač pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų, aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogiąsias medžiagas. Tokiais atvejais darbo priemonės, darbo ir technologiniai procesai turi užtikrinti, kad pavojingos cheminės medžiagos nepateks į darbo aplinką arba pateks tik riboti jų kiekiai, t. y. leistini ribiniai dydžiai, kuriuos numato darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisiniai aktai [11 – 88 p.].2. KENKSMINGI DARBO APLINKOS VEIKSNIAIKenksmingi ir pavojingi darbo aplinkos veiksniai skirstomi į fizikinius, cheminius, biologinius, fiziologinius (psichofiziologinius) ir kitus. Prie fizikinių veiksnių priskiriami mechaniniai veiksniai (nukritimas iš aukščio, smūgis, atsitrenkimas, suspaudimas, prispaudimas, įdūrimas, įpjovimas, įdrėskimas, paslydimas, vibracija); aukšta ar žema tempera¬tūra; elektros įtampa, elektrostatinis ir elektromagnetinis laukas; jonizuojantieji ir nejonizuojantieji (šviesos, ultravioletiniai, infraraudonieji, lazeriniai ir pan.) spinduliai; triukšmas, ultragarsas ir infragarsas.Cheminius veiksnius sukuria įvairūs aerozoliai (dulkės, plaušai, dū¬mai); skysčiai (apliejimas, apipylimas), čiurkšlės, purslai (tiškalai); dujos ir garai, kurie neretai sudaro chemiškai aktyvią, agresyvią darbo aplinką.Biologiniai veiksniai – tai įvairūs mikroorganizmai, kenksmingos bakterijos, virusai, grybeliai ir baltyminiai preparatai bei natūralūs or¬ganizmo komponentai, tokie kaip amino rūgštys, vitaminai ir kt.Prie fiziologinių veiksnių (“Darbo vietų higieninio įvertinimo nuo¬statuose” jie vadinami psichofiziologiniais veiksniais) priklauso sunkus fizinis darbas ir nepatogi, neatitinkanti ergonomikos reikalavimų dar¬buotojo darbo poza, didinanti nervinę bei emocinę įtampą.Būtina vertinti ir kitus veiksnius, pvz.: nepastebimumą, deguonies stoką (jeigu ore deguonies lieka apie 18%, žmogus jau gali netekti są¬monės) ir t.t. Kartais darbo aplinkoje aptinkama ir kitų veiksnių, neįtrauktų į šį sąrašą. Tokiais atvejais sąrašas papildomas pagal konkrečių darbo vietų tyrimo ir jų higieninio įvertinimo rezultatus [11 – 89 p.].3. DARBO VIETŲ HIGIENINIS ĮVERTINIMASDirbančio žmogaus organizmas reaguoja į daugelį dirgiklių: darbo operacijų trukmę, jų sunkumą, daiktų pažinimo, atskyrimo sąlygas, ner¬vinės bei psichinės įtampos, klausos, regėjimo, uoslės ar lytėjimo or¬ganų poveikį ir t.t. Laikui bėgant, didėjant profesiniam stažui, jie gali sukelti įvairius lėtinius profesinius susirgimus. Per didelis nuovargis, ne¬palanki darbo aplinka susilpnina darbuotojų dėmesį, kas neretai tampa gamybinių avarijų ir nelaimingų atsitikimų priežastimi.Siekdama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, LR Vyriausybė patvirtino “Darbo vietos higieninio įvertinimo nuostatus”, kurie reglamentuoja darbo vietų tyrimo organizavimą, jų higieninį įvertinimą bei gautų rezultatų taikymą tolimesniam darbo sąlygų gerinimui. Įvertinami darbo aplinkoje veikiantys fizikiniai, cheminiai, biologiniai ir psichofiziologiniai veiksniai bei jų ribinė vertė darbo aplinkos ore, kai darbuotojai dirba įprastiniu rėžimu, kai veikia visa technologinė įranga pagal technologijos proceso reikalavimus. Kenksmingumas vertinamas balais (normalios sąlygos – 0 balų, kenksmingos – 1 balas, labai kenksmingos – 2 balai). Faktinis kenksmingumas nustatomas kenksmingo veiksnio santykinį veikimo laiką padauginus iš kenksmingumo balų. Suminį kenksmingų aplinkos veiksnių balų dydį sudaro visų tiriamų veiks¬nių faktinio kenksmingumo balų suma. Pavyzdžiui, kai per darbo pa¬mainą surenkama ne daugiau kaip 1 balas – darbo sąlygos yra norma¬lios, kai surenkama nuo 1 iki 4 balų – darbo sąlygos laikomos kenksmingomis, o jeigu daugiau kaip 4 balai – labai kenksmingomis.
Naujose, rekonstruotose, pakeitusiose technologiją įmonėse darbo vietų higieninis įvertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo gamybos pradžios. Įmonėse, kuriose technologinis procesas nesikeičia, toks vertinimas atliekamas kas 5 metai, tačiau jeigu dirbama su I ar II kenksmingumo klasės medžiagomis (ypatingai pavojingomis ir labai pavojingomis), kai per metus fiksuojami jų ribinės vertės viršijimai, darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas kasmet [11 – 90 p.].4. BENDROSIOS APSAUGINĖS PRIEMONĖSBendrosios apsauginės priemonės apsaugo darbuotojus nuo kenksmingų aplinkos veiksnių bei sudaro optimalias ar bent normalias darbo sąlygas nepriklausomai nuo pačių dar¬buotojų noro. Kad gamyboje būtų mažiau traumatizmo, o darbuotojai nesusirgtų profesinėmis ligomis, turi būti taikomi moksliškai pagrįsti profilaktikos ir bendros (kolektyvinės) apsaugos metodai ir priemonės. Pagal savo paskirti bendrosios apsauginės priemonės, užtikrinančios kolektyvinę apsaugą, skirstomos į keletą pagrindinių grupių:a) gamybinių patalpų ir darbo vietų aplinkos oro normalizavimo priemonės (santykinės drėgmės palaikymas, kenksmingų medžiagų koncentracijos ore kontrolė, temperatūros reguliavimas ir kt.);b) apšvietimo optimizavimas (papildomi šviesos šaltiniai, šviesos filtrai, gaisro ir sprogimo atžvilgiu saugūs šviestuvai ir pan.);c) priemonės, apsaugančios nuo padidinto gamybinio triukšmo, vibracijos (garso slopintuvai, garsą izoliuojantys ir sugeriantys įrenginiai, apmušalai, nuotolinis įrenginių valdymas, amortizatoriai ir t.t);d) apsaugos nuo elektros priemonės (įrenginių įžeminimas, įnulinimas, automatinio atjungimo aparatai, izoliuojantys paviršiai, nelaidžios elektros srovei grindys ir pan.);e) priemonės, apsaugančios nuo per daug aukštų arba žemų temperatūrų (ventiliacija, šildymas, vėdinimas);f) priemonės, apsaugančios nuo cheminių medžiagų poveikio (ventiliacija, ištraukiamosios spintos, toksinių medžiagų šalinimas, nukenksminimo įrenginiai, oro filtrai ir pan.);g) priemonės, apsaugančios nuo padidintos jonizuojančios spinduliuotės, magnetinio, elektromagnetinio, elektrostatinio lauko, lazerinio spinduliavimo, ultragarso ir t.t.Kai bendrosiomis apsaugos priemonėmis nepavyksta išvengti rizikos ar pakankamai ją apriboti, naudojamos asmeninės apsauginės prie¬monės [11 – 92 p.].5. ŽMOGUS IR DARBO APLINKOS POVEIKISAtskirus organus veikiantys darbo aplinkos veiksniai:• Širdis. Labiausiai paplitusias širdies ligas – aterosklerozę ir miokardo infarktą, gali sąlygoti daug veiksnių – tiek genetinių, tiek sukeliamų aplinkos bei žalingų įpročių. Miokardo infarktą skatina įvairūs su darbu susiję rizikos faktoriai – nuolatinė emocinė įtampa, dažnas fizinis pervargimas, nuobodus, monotoniškas darbas, bedarbystė, nuolatinė darbų kaita, naktinis darbas, viršvalandžiai, vienetinis darbas, triukšmas, išsilavinimas, socialiniai faktoriai. Dažniausiai atskirai paimtas kuris nors vienas rizikos faktorius neturi žymesnės įtakos, tačiau bendras kelių faktorių veikimas gali būti lemtingas. • Kraujotaka. Viena iš pavojingiausių kraujotakos sistemos ligų – leukemija arba kraujo vėžys, kurį gali sukelti darbo aplinkoje esantys organiniai tirpikliai, įvairios išmetamosios dujos, garai, degalai ir pan. Cheminiai junginiai tam tikromis sąlygomis sukeliantys vėžį yra vadinami kancerogeninėmis medžiagomis arba kancerogenais, kurių yra pramonės įmonių, vidaus degimo variklių išmetamosiose dujose, tabako dūmuose, dažuose, dervose, tepaluose (pvz.: aromatiniai angliavandeniliai, asbestas, arseno junginiai, nitroaminai, aromatiniai aminai). Kraujo vėžį gali sukelti vienkartinė kancerogeninių medžiagų dozė, tačiau dažniausiai jis išsivysto tik po 15 – 30 metų, gaunant nedideles kancerogeninių medžiagų dozes. Viena iš medžiagų, galinčių sukelti kraujo vėžį – benzenas. Kita didelę įtaka kraujui daranti medžiaga – švinas bei jo junginiai. Jis gali sukelti anemiją (mažakraujystę). Švinas jungiasi su proteinais ir gali slopinti tam tikrų enzimų veiklą, o tai trikdo hemoglobino gamybą. Anemiją gali sukelti ir jonizuojantys spinduliai.• Kepenys. Kepenyse neutralizuojasi iš žarnyno patekusios nuodingosios medžiagos. Dažniausiai kepenis pažeidžia ir jų veiklą sutrikdo piktnaudžiavimas alkoholiu, apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Alkoholių poveikis gali būti laikinas (kepenų funkcijos atsistato), jeigu laiku pašalinamos priežastys. Tokios medžiagos kaip anglies tetrachloridas, chloroformas, vinilchloridas taip pat neigiamai veikia kepenis ir gali sukelti kepenų cirozę. Arseno junginiai bei vinilchloridas gali sukelti kepenų vėžį. Tačiau šių medžiagų leistinosios koncentracijos darbo aplinkoje yra labai žemos ir griežtai kontroliuojamos.• Inkstai. Inkstai yra labai jautrūs įvairiems kenksmingiems veiksniams. Net mažos cheminių medžiagų (tirpiklių) koncentracijos gali neigiamai paveikti inkstų funkcijas. Paveikus didelėmis tirpiklių dozėmis (pvz.: uostant, kai uždaroje patalpoje yra didelė chemikalų koncentracija), inkstai gali nustoti funkcionuoti per 24 h. Todėl yra labai svarbu laikytis saugos reikalavimų dirbant plastmasės, dažų pramonėje, kur darbo aplinkoje gali būti įvairių tirpiklių (stireno, tolueno, ksileno, terpentino). Pats pavojingiausias inkstams tirpiklis – anglies tetrachloridas, nors jis naudojamas gana retai. Inkstų funkcijas trikdo ir sunkieji metalai: švinas ir kadmis.• Virškinimo sistema. Virškinimo sistemos ligos sudaro apie 10 % visų ligų. Dažniausiai šias ligas sukelia įvairių veiksnių kombinacijos. Tokie veiksniai gali būti: genetiniai, psichologiniai ir gyvenimo stilius (įpročiai). Didžiausią įtaką turi genetiniai veiksniai. Psichologinių veiksnių įtaka nėra nuodugniai ištirta, tačiau pastebėta, kad žmonės, nuolatos patiriantys emocinę įtampą, dirbantys nepastovų, naktinį darbą, pervargstantys, dažniau skundžiasi virškinimo sistemos skausmais. Prastas ir nereguliarus maitinimasis, rūkymas, alkoholis, kancerogeninės medžiagos skatina skrandžio vėžį. Kita labai paplitusi liga – skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligė, kurią sukeliančių priežasčių yra daug. Tai įvairūs išgyvenimai (konfliktai, sunki nelaimė, išgąstis, baimė, per didelis darbo krūvis), kenksmingi įpročiai, įvairūs vaistai.• Plaučiai. Kai kurių medžiagų poveikis plaučiams gali pasireikšti po 6 – 10 h, o kitos gali sukelti kvėpavimo takų ligas ar vėžį net po 10 – 30 metų. Vėžį… sukeliančių medžiagų randama tabako dūmuose, suodžiuose, jomis gali būti radono dujos, asbestas, arsenas, chromo junginiai ir kiti chemikalai. Plaučių junginiai yra jautrūs tokioms medžiagoms, kaip silicio dioksido dalelėms, kurios sukelia silikoze (dažniausiai serga kasyklų (rūdų, alavo, aukso, švino, volframo, gyvsidabrio), mašinų gamybos įmonių, keramikos pramonės darbininkai, tunelių tiesėjai, išdirbę 15 – 20 m.). Ilgai kvėpuojant pramoninėmis dulkėmis (anglies, silicio, medvilnės, asbesto) užterštu oru, plaučiuose gali išvešėti jungiamasis audinys ir prasidėti pneumokoniozė. Kita dažnai pasitaikanti liga – astma, kurią gali sukelti įvairūs lakai ir kt. Kitos medžiagos (alergenai) – formaldehidas, sieros dioksidas, ozonas, azoto dujos – dirgina trachėją ir bronchus, nors paprastai rimtesnių sutrikimų nesukelia. Dulkės, dirgindamos trachėją gali sukelti bronchitą. Net mažos daugumos pramonėje naudojamų cheminių medžiagų koncentracijos dirgina įvairius kvėpavimo sistemos organus.• Regos organai. Akis yra dažnai įvairių aplinkos veiksnių veikiamas ir lengvai pažeidžiamas organas. Išskiriamos kelios rizikos veiksnių grupės: skriejančios metalo, stiklo dalelės, dulkės, netolygus, prastas apšvietimas, prastas darbas, sukeliantis akių nuovargį, cheminės medžiagos ir spinduliavimas. Mechaniškai dažniausiai sužeidžiama akiduobė, akies obuolys ar pagalbinis akies aparatas. Dėl tokių traumų gali susilpnėti rega, o esant stipresniems smūgiams ar užkratui patekus į gilesnius sužeistos akies sluoksnius, galima net apakti. Akių nuovargį darbo aplinkoje sukelia įvairūs faktoriai: blogas apšvietimas, blogos darbo sąlygos, t.y. ilgalaikis įtemptas darbas (pvz.: prie mikroskopo), monotoniškas darbas arba nepatogi darbinė poza ir padėtis. Pavojingiausi yra cheminių medžiagų – šarmų, rūgščių, tirpiklių – sukelti sužalojimai. Dėl ultravioletinio spinduliavimo (pvz.: atliekant suvirinimo darbus) ragenoje gali atsirasti mažų žaizdelių. Ilgalaikis, intensyvus infraraudonasis spinduliavimas veikia lęšiuką ir gali sukelti kataraktą.• Klausos organai. Dažniausiai klausos organų funkcijas pažeidžia didelis nuolatinis ar impulsinis triukšmas, vibracija, smūgiai, įvairūs į ausį patekę daiktai. Dėl stipraus smūgio į ausį ar smilkinio sritį taip pat galima prarasti klausą visam laikui. Ilgai trunkantis, smarkus triukšmas gali sukelti triukšmaligę. Tuomet labiausiai pažeidžiami klausos organai, centrinė nervų sistema, širdies bei kraujagyslių sistema.• Nervų sistema. Nervų sistema yra lengvai pažeidžiama. Dažniausiai ji kenčia nuo įvairių fizinių traumų, smūgių, dėl kurių atsiranda smegenų sutrenkimai. Pavojingiausias nervų sistemai yra organinių tirpiklių bei kai kurių sunkiųjų metalų poveikis. Dažniausiai naudojamos ir nervų sistemą veikiančios cheminės medžiagos yra acetonas, benzenas, toluenas, stirenas, chloroformas, eteris, anglies tetrachloridas, trichloretilenas, metilenas ir t.t. Iš metalų didžiausią neigiamą poveikį daro švinas, gyvsidabris ir manganas. Pagrindiniai organinių tirpiklių poveikio simptomai: nuovargis, užmaršumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, galvos skausmai, dirglumas, svaigimas bei nesąmoningumas. Be jau minėtų rizikos veiksnių nervų sistemą veikia alkoholis, virpesiai, triukšmas, elektromagnetiniai laukai. Visi šie veiksniai gali sukelti begalę silpnų negalavimų bei nepagydomų ligų: neurozę, psichikos ligas, paralyžių, polineuritą, radikulitą ir t.t.• Raumenys. Dažniausias raumenų negalavimas – patempimas, kuomet keliant ar pernešant krovinį patempiamas, sužalojamas raumuo, nesuardant jo anatominio vientisumo. Pagrindinis ergonomikos principas, kurio reikėtų laikytis siekiant išvengti tokių traumų – niekuomet nederinti darbų, kuriuose yra naudojamas tam tikras krūvis, ir darbų, reikalaujančių tikslumo. Dažniausiai pažeidžiamas deltinis raumuo, trigalvis žasto raumuo. Didžiausią pavojų raumenims kelia jėgos reikalaujantys, pasikartojantys, sukamieji judesiai bei judesiai, kuomet ranka tvirtai laiko kokį nors daiktą. Be… to, esant didesniems krūviams, besilenkiant, išsitiesiant, sukantis, galima lengvai patempti nugaros raumenis.• Kaulų sistema. Pagrindinė trauma – kaulų lūžiai, įskilimai, kuriuos gali sukelti vibruojantys įrankiai ar stipriai vibruojantis pagrindas. Pavyzdžiui, rankoje laikomi vibruojantys įrankiai gali įtakoti pasikeitimus riešakauliuose bei riešo sąnariuose. Dėl dažnų sukamųjų judesių gali atsirasti smulkių įtrūkimų. Esant bendrajai kūno vibracijai, dažniausiai skundžiamasi stuburo skausmais (ypač, kai dirbama sėdint). Stuburo, sąnarių skausmais dažnai skundžiasi vairuotojai. Vibracija mažina kaulų elastingumą. Be to, kaulai absorbuoja apie 90% į organizmą patenkančio švino, kurio tik labai mažas kiekis vėliau yra pašalinamas. Taigi, švinas kaupiasi kauluose. Dėl to atsiranda diegliai bei pažeidžiama centrinė nervų sistema. Dėl jonizuojančiojo spinduliavimo galima susirgti kaulų vėžiu.• Oda. Oda saugo nuo neigiamo aplinkos poveikio – perkaitimo ir atšalimo, elektromagnetinio, ultravioletinio, infraraudonojo, jonizuojančiojo spinduliavimo, mechaninio poveikio, vandens ir įvairių cheminių medžiagų. Tačiau per didelis jų kiekis gali sukelti įvairias odos ligas. Kai kurias ligas – dermatitą, egzemą – sukelia odą ir gleivinę dirginančios cheminės medžiagos, alergenai. Yra žinoma daugiau nei 1000 alergenų, galinčių sukelti įvairių tipų egzemą (neužkrečiamą, dažnai pasikartojantį alerginį odos uždegimą). Labiausiai paplitę alergenai: metalai (chromas, kobaltas, nikelis), plastmasės bei gumos sudėtyje esančios cheminės medžiagos, organiniai dažai, buityje naudojamos cheminės medžiagos, įvairūs augalai. Ligos požymiai priklauso nuo dirgiklio savybių ir veikimo trukmės. Pažeista oda parausta, atsiranda pūslelių, atsiveria opos, atsiranda spuogai. Dėl per didelių dirgiklių dozių galima susirgti odos vėžiu [1 – 9 p.].6. DARBO FIZIOLOGIJAPagrindinių žmogaus veiklos formų klasifikacija. Įvairios darbinės veiklos formos skiriamos į fizinį ir protinį darbą.Fiziniam darbui visų pirma būdinga padidinta atraminio – judėjimo aparato ir jo funkcinių sistemų (širdies – kraujagyslių, nervų – raumenų, kvėpavimo ir kt.) apkrova. Fizinis darbas, lavindamas raumenis, stimuliuodamas įvairius kaitos procesus, turi ir eilę neigiamų bruožų. Visų pirma – tai mažas darbo efektyvumas.Protinis darbas susijęs su informacijos priėmimu ir perdirbimu. Šis procesas reikalauja sensorinio aparato įtampos, dėmesio, atminties bei mąstymo. Šiam darbo tipui būdinga hipokinezija, t.y. žymus judėjimo trūkumas. Hipokinezė yra viena iš protinį darbą dirbančių žmonių širdies – kraujagyslių patologijos priežasčių [10 – 25 p.].Bendrieji principai. Kalbant tiek apie fizinį, tiek apie protinį darbą, dažnai yra naudojamos dvi sąvokos: nuovargis ir pervargimas. Nuovargis – tai organizmo būsena, kuomet pasireiškia darbingumo sumažėjimas. Nuovargį sukelia netinkamos darbo sąlygos, sunkus darbas, netinkama mikroklimatinė aplinka, poilsio trukumas, per didelis informacijos kiekis, vienatvė ir t.t. Dėl nuovargio sumažėja darbingumas, jaučiamas bendras silpnumas, sutrinka judesių koordinacija, atbunka dėmesys, sumažėja raumenų jėga ir ištvermė, sutrinka nervų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veikla. Tinkamai pailsėjus ir gerai išsimiegojus, nuovargis dingsta.Tuo tarpu pervargimas jau yra nuolatinio nuovargio sukeltas padarinys, kuris gali sukelti sveikatos sutrikimus, ligas bei būti avarijų ar traumų priežastimi. Pervargimas pasireiškia pakitusia kraujo sudėtimi, deguonies suvartojimu, raumenų bei smegenų aktyvumu, kūno temperatūra, dėmesio stoka, klaidų skaičiumi, sumažėjusiu organizmo atsparumu žalingiems veiksniams. Šiuo atveju jau reikia visiškai keisti darbo ir poilsio režimą, darbo ir buities aplinką, ilgesnį laiką aktyviai pailsėti. Tačiau nuovargio ir pervargimo poveikis bei jų padariniai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių.Atliekant paprastus, vienodus, daug kartų pasikartojančius veiksmus, t.y. dirbant monotonišką darbą, o taip pat nuolatos būnant priverstinėje kūno padėtyje, gali atsirasti rankų, riešo, kaklo, pečių, kojų raumenų, sausgyslių ar nervų pažeidimų.Žmogaus darbu yra sukurtos visos materialinės ir dvasinės vertybės, todėl labai svarbu, kad:• darbas atitiktų dirbančiojo fizines ir psichines galias, sugebėjimus, kvalifikaciją;• jis būtų mėgstamas, įdomus, o dirbantysis suvoktų jo svarbą;• darbo procese turėtų dalyvauti ir raumenys, ir smegenys, tuomet darbas nebūtų labaimonotoniškas;• būtų tinkamas darbo ritmas, pastovus ir racionalus darbo režimas, pakaktų poilsio;• būtų tinkamos darbo sąlygos (apšvietimas, vėdinimas, apsauga nuo triukšmo, tinkamaiįrengta darbo vieta);• darbas būtų gerai organizuotas;• būtų geri darbo santykiai su kolegomis bei tinkamas darbuotojo įvertinimas.Darbo sąlygos gali būti vertinamos keliais aspektais:• sanitariniu – higieniniu (gamybinių patalpų temperatūra, oro drėgnumas, triukšmas, vibracija, vėdinimas, apšvietimas ir t.t.);• psichologiniu (darbuotojo psichinė įtampa, darbo sudėtingumas, ritmas, tempas, monotoniškumas, darbo ir poilsio režimas);• psichologiniu – socialiniu (darbo kolektyvo psichologinis mikroklimatas);• darbo priemonių ergonomiškumo (ar technologiniai, transporto įrengimai, darbo įrankiai valdymo priemonės atitinka žmogaus fizines ir psichikos galimybes);• estetiniu (patalpų interjeras, drabužiai).Nepalankios darbo sąlygos gali sukelti profesines ligas:• dėl cheminių medžiagų (įvairūs toksinį, dirginantį, kancerogeninį ar mutageninį poveikįturintys garai, aerozoliai ar dujos);• dėl dulkių;• dėl fizinių veiksnių (vibracijos, triukšmo, jonizuojančiojo, ultravioletinio, infraraudonojo bei lazerinio spinduliavimo);• dėl biologinių veiksnių (infekcinių bei parazitinių ligų) [1 – 47 p.].Fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Yra daug faktorių, įtakojančių fizinio …krūvio dydį darbo metu: darbo pobūdis (intensyvumas, trukmė, technika, poza, ritmas), somatiniai faktoriai (lytis, amžius, kūno matmenys, sveikata), psichiniai faktoriai (pažiūra, motyvacija), aplinka (aukštis virš jūros lygio, slėgis, šiluma, drėgmė, triukšmas, oro užterštumas) bei fizinis pasiruošimas.Didelė dalis energijos darbo metu virsta šiluma (70%) arba yra sunaudojama statiniam darbui (pvz.: daiktų laikymas). Kiekvienam darbui atlikti pagal jo sunkumą yra reikalingas tam tikras energijos kiekis (žr. 1 lentelę). Edholm’as (1967) ir Grandjean’as (1988) pateikė tokius rezultatus: miegojimas – 1,3 kcal/min., sėdėjimas – 1,6 kcal/min., stovėjimas – 2,25 kcal/min., vaikščiojimas – 2,1 kcal/min., valymas/drabužių lyginimas – 2 – 3 kcal/min., važinėjimas dviračiu (16 km/h) – 5,2 kcal/min. Lehmann (1958) nustatė, kad maksimalios energijos sąnaudos normaliam vyrui yra 4800 kcal/dieną, t.y. poilsiui ir kitai kasdienei veiklai – 2300 kcal, o darbui – 2500 kcal.1 lentelė. Darbų skirstymas pagal energijos sąnaudasDarbų skirstymas Energijos sąnaudos, kcal/min. Energijos sąnaudos, kcal/8h (darbo metu) Širdies ritmas, dūžiai/min. Deguonies sąnaudos, l/min.Poilsis (sėdėjimas) 1.5 0 < 720 60-70 0.3Labai lengvas 1.6-2.5 768-1200 65-75 03-0.5Lengvas 2.5-5.0 1200-2400 75-100 0.5-1.0Vidutinio sunkumo 5.0-7.5 2400-3600 100-125 1.0-1.5Sunkus 7.5-10.0 3600-4800 125-150 1.5-2.0Labai sunkus 10.0-12.5 4800-6000 150-180 2.0-2.5Ypatingai sunkus >12.5 >6000 >180 >2.5
Energijos sąnaudos priklauso ir nuo darbo pozos, pavyzdžiui, darbą atliekant klūpant remiantis rankomis reikia mažiau energijos nei tą patį darbą dirbant pasilenkus. Jeigu energiją, kurią žmogus sunaudoja atlikdamas tam tikrą darbą tiesiai sėdėdamas, prilyginsim vienetui, tai tam pačiam darbui stovėdamas jis sunaudos 1,6 karto, sėdėdamas pasilenkęs – 4 kartus, stovėdamas pasilenkęs – 10 kartų daugiau energijos [1 – 54 p.].7. DARBO APLINKOS PROJEKTAVIMASDarbo aplinka – tai darbuotoją tiesiogiai supanti erdvės dalis, kurioje jį gali veikti kenksmingi ir pavojingi fiziniai, cheminiai, psichologiniai, biologiniai veiksniai. Pagrindiniai darbo aplinkos parametrai – mikroklimatas, cheminė aplinka, apšvieta, triukšmas, vibracija, elektromagnetinė spinduliuotė bei šiluma.
7.1 . Mikroklimatas
Mikroklimatas – tai patalpų meteorologinės sąlygos, kurias sukuria žmogaus organizmą veikiantys oro temperatūros, santykinės drėgmės, oro judėjimo greičio bei atitvarų temperatūros deriniai. Mikroklimato parametrus darbo patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN69:1997. Pagal šias normas skiriama pakankama šiluminė aplinka ir šiluminio komforto aplinka. Pakankama šiluminė aplinka – tai tokie mikroklimato parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami žmogaus organizmą gali sukelti nemalonius savaime praeinančius šilumos pojūčius, tačiau nekenkia sveikatai nesukelia jos sutrikimų.Šiluminio komforto aplinka – tai mikroklimato parametrų – oro temperatūroj spinduliuojamos šilumos, santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičio deriniai, kurie mažiausiai veikia organizmo termoreguliacinės sistemos veiklą ir ilgą laiką veikdami žmogaus organizmą nesukelia nemalonių žmogui pojūčių bei sveikatos pakenkimų [10 – 46 p.].7.2. Cheminė aplinkaAtmosferos oro procentinė sudėtis: 78% azoto, 21% deguonies, argono ir kitų inertinių dujų ir 0,l% anglies dvideginio bei kitų dujų. Šios sudėties oras žmogui tinkamiausias, tačiau daugeliu atvejų aplinkos ore yra įvairių kenksmingų medžiagų – dujų, garų ar dulkių. Dujos ir garai su oru sudaro mišinius, o skysčių ir kietų medžiagų dalelės , aerozolius, kurie yra skiriami į dulkes, dūmus ir rūką. Kenksmingos medžiagos į darbo aplinką patenka įvairiais keliais technologinio proceso metu, tiekiant nevalytą orą, kvėpuojant žmonėms ir gyvūnams ir t.t.Kenksmingų medžiagų klasifikacija. Pagal poveikio žmogui laipsnį, kenksmingos medžiagos skiriamos į keturias klases:• I klasė – ypač kenksmingos medžiagos;• II klasė – labai kenksmingos medžiagos;• III klasė – vidutiniškai kenksmingos medžiagos;• IV klasė – mažai kenksmingos medžiagos.Medžiagų poveikio žmogui ypatumai nurodomi simboliais:• Ū – ūmaus poveikio medžiaga, kuriai paveikus galima staigiai apsinuodyti;• A – alerginio poveikio medžiaga, galinti sukelti alerginę reakciją arba alerginę ligą;• F – fibrogeninio poveikio medžiaga, galinti sukelti plaučių ligas;• K – kancerogeninio poveikio medžiaga;• + – ženklas nurodo, kad būtina akių ir odos apsauga, nepriklausomai nuo šiuo ženklu pažymėtos medžiagos koncentracijos ore.Gamyboje dažniau pasireiškia sudėtinis kenksmingų medžiagų veikimas, kai dirbančiuosius veikia ne viena, o kelios medžiagos. Skiriami trys tokio poveikio tipai:• suminis, kai medžiagų poveikis sumuojasi;• sinergetinis, kai viena medžiaga sustiprina kitos poveikį;• antagonistinis, kai viena medžiaga susilpnina kitos veikimą [10 – 48 p.].Kenksmingų medžiagų poveikis žmogui. Pramoninės kenksmingos medžiagos į organizmą patenka pro kvėpavimo takus (inhaliacija), skrandį bei žarnyną (oraliai) ir pro pažeistą ar sveiką odą.
Pavojingiausias kenksmingos medžiagos patekimo į organizmą kelias yra inhaliacinis. Daugiau kaip 90 % visų profesinių apsinuodijimų įvyksta įkvepiant kenksmingų medžiagų garus, dujas arba aerozolius. Tai galima paaiškinti tuo, kad įkvepiamas oras, kuriame esti nuodingų priemaišų, liečiasi su labai dideliu gleivinių paviršiumi. Vien plaučių alveolių paviršius sudaro apie 100 m2. Kenksmingos medžiagos pradeda absorbuotis jau nosiaryklėje ir bronchuose. Difunduodamos per kvėpavimo takų gleivinę ir plaučių alveolių sieneles, jos iš karto patenka į didįjį kraujo apytakos ratą, aplenkdamos kepenų barjerą. Todėl šiuo keliu patekusių kenksmingų medžiagų neutralizavimas yra daug ilgesnis. Paprastai kepenyse daug kenksmingų medžiagų neutralizuojama, dalis sulaikoma ir pašalinama su tulžimi.Oraliniu keliu nuodingos medžiagos patenka į organizmą nuryjant garus, dujas ar aerozolius. Taip pat tada, kai dirbantieji nesilaiko asmens higienos taisyklių – valgo užterštomis rankomis, geria vandenį iš užteršto indo, rūko ir kt. Šiuo atveju kenksmingos medžiagos absorbuojasi pro žarnyno gleivinę, dalis detoksikuojama skrandžio sulčių, dalis sulaikoma kepenyse. Taigi oralinis kenksmingų medžiagų patekimo kelias yra mažiau pavojingas negu inhaliacinis.Pro odą gali patekti tik tos medžiagos, kurios tirpsta riebaluose, lipiduose (benzenas, toluenas, tetraetilšvinas, anilinas, fosforo organiniai pesticidai ir kt.). Aukšta aplinkos temperatūra išplečia odos kraujagysles, pagreitėja kraujotaka ir ant odos patekusių nuodų absorbcija.Dalis kenksmingų medžiagų iš organizmo išsiskiria tokios pat, kokios pateko, o kita dalis dėl įvairių fizikinių bei cheminių pakitimų – oksidacijos, redukcijos, hidrolizės, acetilinimo, metilinimo ir kt., susijungimo su kitomis medžiagomis – suardomos ir netenka savo toksiškų savybių, t.y. jos detoksikuojamos. Kitos medžiagos organizme gali virsti dar nuodingesniais junginiais. Būdinga kai kurių nuodingų medžiagų savybė – kauptis atskiruose organuose ir audiniuose. Taip organizme atsiranda pastovūs arba laikini nuodų depai.Apsinuodijus sunkiaisiais metalais, pvz.: švinu, gyvsidabriu, manganu, pastovios jų sa…nkaupos gali susidaryti kauluose, kepenyse, kasoje, tuo tarpu benzeno nitro junginiai kaupiasi riebaliniuose audiniuose. Deponavimo stadijoje medžiagų toksiškumas nėra neutralizuojamas, tačiau jų koncentracija cirkuliuojančiame kraujyje gerokai sumažėja, sumažėja ir toksinis jų veikimas. Tačiau veikiant kai kuriems antriniams veiksniams (fizinė ir psichinė trauma, karščiavimas, alkoholis), nuodai iš depo gali vėl patekti j kraują ir sukelti antrinį apsinuodijimą – recidyvą.Iš organizmo nuodai išsiskiria daugiausia pro inkstus ir žarnyną: metalai, alkaloidai, dažančios medžiagos ir kt. Lakios medžiagos, kaip alkoholis, benzinas, eteris, chloras ir kt., daugiausia išsiskiria pro plaučius su iškvepiamu oru. Tokios medžiagos, kaip švinas, arsenas, gyvsidabris, bromas, gali išsiskirti pro pieno liaukas, taigi maitinančios motinos gali apnuodyti savo kūdikius. Dalis medžiagų – anilinas, nitrobenzenas ir kt. – išsiskiria pro odą.Kenksmingas dulkių poveikis žmogaus organizmui labiausiai priklauso nuo jų fizikinių ir cheminių savybių, dalelių dydžio ir formos, koncentracijos ore, poveikio laiko. Dauguma dulkių labiausiai kenkia kvėpavimo organams, tačiau kai kurios dulkės gali sukelti odos ir kitokias ligas. Dažniausiai pasitaiko šios profesinės kvėpavimo organų ir odos ligos:1) pneumokoniozės – silikozės, silikatozės (cementozė, asbestozė, talkozė);2) lėtiniai dulkių bronchitai (dėl akmens anglių, kalkių, metalo, miltų, medvilnės, vilnos,durpių dulkių);3) lėtiniai toksiniai bronchitai ir pneumosklerozės (dėl kalkių dulkių);4) dermatitai, egzemos (dėl baldų poliravimo, cemento, asbestcemenčio, asbestinio šiferiodulkių).Kaip minėta, dulkių kenksmingumas žmogui priklauso nuo dulkelių formos ir dydžio. Didžiausią žalingą poveikį sukelia adatėlių pavidalo (asbesto, stiklo pluošto), aštriomis briaunomis (silicio dioksidai ir kt.) dulkelės. Kenksmingiausios apie 5µm dydžio dulkės, nes įkvėptos jos prasiskverbia į plaučių alveoles. Dulkės, kurių dalelės didesnės kaip 10µm, susilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, o mažesnės kaip 0,25µm iš dalies iškvepiamos. Darbo aplinkos ore dulkių koncentracija turi neviršyti didžiausios leidžiamos koncentracijos.Aplinkos sąlygos gali sustiprinti arba susilpninti kenksmingų medžiagų veikimą. Štai pakilus aplinkos oro temperatūrai, padidėja apsinuodijimo pavojus, nes, kylant oro temperatūrai, didėja medžiagų lakumas ir garavimas. Pvz.: apsinuodijimai benzeno nitro junginiais vasarą esti dažnesni negu žiemą. Padidėjus oro drėgnumui, sustiprėja druskos rūgšties, HF toksiškumas.Sunkus fizinis darbas, dėl padažnėjusio kvėpavimo ir pagreitėjusios kraujo apytakos sudaro sąlygas greičiau apsinuodyti negu lengvas fizinis darbas. Todėl darbų mechanizavimas ten, kur dirbama su kenksmingomis medžiagomis, yra svarbi profilaktikos priemonė [9].7.3. ApšvietaJeigu apšvieta įvairiose darbo aplinkos vietose stipriai skiriasi, kiekvieną kartą, kai tik žvilgsnis nukrypsta iš vienos vietos į kitą, akys turi prisiderinti prie naujo skaisčio. Toks trumpalaikis prisitaikymas trumpam susilpnina žmogaus regą, sukelia diskomfortą bei gali būti apakinimo priežastis. Šviesos pasiskirstymas patalpoje taip pat priklauso nuo lubų, sienų, grindų bei kirų paviršių atspindimos šviesos intensyvumo. Akinančia šviesa vadinamas regos lauko ryškumas, žymiai didesnis už tą skaisti, prie kurio akis gali prisitaikyti. Jis gali sukelti susierzinimą, nepatogumą, laikiną nedarbingumą. Tiesioginį akinimą sukelia šviesos šaltinis, esantis regos lauke, o atspindėtą akinimą – šviesa, kurią atspindėjo regos lauke esantis paviršius. Atspindėta šviesa gali būti:• veidrodinė – nuo lygaus, poliruoto arba veidrodinio paviršiaus;• išsklaidyta – nuo šiurkštaus, graviruoto arba nelygaus paviršiaus;• tolygiai išsklaidyta – nuo matinių paviršių;• mišri – pirmųjų trijų derinys.Pagal poveikį stebėtojui akinimas gali būti:• sukeliantis nepatogumą, tačiau netrukdantis matymui;• trukdantis matymui, t.y. mažinantis sugebėjimą matyti, paprastai kartu sukelia ir nepatogumą;• apakinantis, labai stiprus, kad net jį pašalinus, dar tam tikrą laiką neįmanoma nieko matyti.Tiesioginio akinimo (dėl lempų ir langų) mažinimo priemonės:• naudoti keletą mažesnio galingumo lempų;• šviesos šaltiniai turi būti kuo toliau nuo regos linijos;• sumažinti kontrastą tarp šviesos šaltinio ir aplinkos;• naudoti šviesos skydus, reflektorines pertvaras, gaubtus, sklaidančiuosius lęšius;• langai turi būti pakankamai aukštai nuo grindų;• naudoti išorinius stogelius virš langų;• naudoti užtvaras, užuolaidas.Akinimo dėl atspindėtos šviesos mažinimo priemonės:• tinkamai parinkti darbo vietą ( statmenai šviesos šaltiniui);• naudoti matinius, neblizgančius, grublėtus darbinius paviršius;• vengti atspindžių nuo judančių detalių;• naudoti kuo mažesnio galingumo lempas;• užtikrinti gerą bendrą apšvietimą (daug mažų šviesos šaltinių bei netiesioginės šviesos panaudojimas) [1 – 97 p.].7.4. TriukšmasTriukšmas dažniausiai suprantamas kaip nepageidaujamas garsas, tačiau, atsižvelgiant į perduodamos informacijos svarbą, galime sakyti, kad tai – girdimieji garsai ar garsas, kuris nesuteikia jokios naudingos informacijos. Triukšmą galima apibrėžti ir taip: tai skirtingo dažnio ir stiprumo garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai. Stiprus triukšmas neigiamai veikia žmogaus sveikatą ir darbingumą. Dirbdamas triukšme žmogus prie jo “pripranta”, tačiau triukšmas didina nuovargį, silpnina klausą. Pagrindinis triukšmo poveikio rezultatas – klausos praradimas.Veikiant 90 – 100 dB lygio triukšmui pablogėja regėjimas, pasikeičia kvėpavimo ritmas, pulsas, pakyla kraujo spaudimas, be to triukšmas susilpnina dėmesį, kai kada sulėtina reakciją.Triukšmo patologijos laipsnis visų pirma priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Itin pavojingas triukšmas, veikiantis naktį besiilsintį žmogų. Žmonės gyvenantys šalia intensyvaus eismo gatvės, kurioje naktį sklinda 55 ir daugiau decibelų triukšmas, dažniau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, jie tampa neatsparūs astmai, padidėja migrenos rizika, kraujyje padaugėja cholesterolio.Skiriamos šios orientacinės triukšmo poveikio pakopos: • Tyla – 0 dB;• Normalus triukšmo fonas – 0 – 35 dB;• Psichologinis poveikis – 35 – 75 dB;• Fiziologinis poveikis – 75 – 120 dB;• Traumatizmas – 120 – 140 dB;• Šokas – 140 – 160 dB [10 – 58 p.].Leidžiami akustinio triukšmo lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje reglamentuojami HN33:1993 (žr. 2 lentelę) [7].2 lentelė. Leidžiami triukšmo lygiaiObjekto pavadinimas Garso lygis, dBGyvenamieji kambariai7-23 h23-7 h 4030Auditorijos, klasės 40Salės kavinės 55Prekybos salės, parduotuvės 60Koncertų salės 85Projektavimo biurai 50Raštinės 60Eksperimentinių darbų laboratorijos 60Meistrų patalpos 65Tikslaus surinkimo biurai 65Kitos darbo vietos 80
Triukšmo poveikį žmogui galima sumažinti šiomis priemonėmis: pašalinti triukšmo šaltinį, parinkti tinkamą įmonės išplanavimą bei patalpų akustinę apdailą, susilpninti triukšmą jo sklidimo kelyje, naudoti individualias apsaugos priemones.Efektyviausias ir pigiausias apsaugos nuo triukšmo būdas – triukšmo mažinimas jo kilimo šaltinyje. Triukšmas mechanizmuose kyla dėl jų atskirų dalių tamprių svyravimų. Šių svyravimų kilimo priežastimis gali būti mechaniniai, aerodinaminiai arba elektriniai veiksniai, tokiu būdu skiriamas mechaninės, aerodinaminės arba elektrinės kilmės triukšmas.Mechaninio triukšmo priežastys – inercijos jėgos, smūgiai, trintis ir t.t. Pagrindiniai priežasčių pašalinimo būdai: smūginių procesų pakeitimas nesmūginiais, tiesiaeigio judesio pakeitimas sukamuoju, grandininių pavarų pakeitimas diržinėmis, metalinių detalių pakeitimas plastmasinėmis ir t.t.Aerodinaminis triukšmas yra pagrindinis ventiliatoriuose, kompresoriuose, vidaus degimo varikliuose ir t.t. Triukšmas mažinamas, mažinant oro judėjimo greitį, srauto netolygumą ir t.t.Elektromagnetinis triukšmas kyla dėl elektromagnetinių masių tarpusavio poveikio, veikiant kintamam magnetiniam srautui. Sumažinimui būtina tinkamai presuoti transformatorių bei droselių paketus.Ruošiant įmonės išplanavimą, triukšmingi cechai turi būti patalpinami vienoje vietoje. Labai svarbi patalpų akustinė apdaila. Uždaroje patalpoje garsas daug kartų atsispindi nuo sienų, lubų bei įvairių daiktų. Atspindys padidina triukšmo lygį veikiant tam pačiam šaltiniui 10-15 dB, lyginant su atvira erdve. Tinkamai parinkta patalpų apdaila leidžia atspindį sumažinti.Susilpninti triukšmą jo plitimo kelyje galima įrengiant garsą izoliuojančias pertvaras, gaubtus, ekranus bei naudojant duslintuvus.Individualios apsaugos priemonės naudotinos, kai kiti metodai neužtikrina triukšmo sumažinimo iki leistino lygio. Priklausomai nuo triukšmo lygio, parenkami plastikiniai arba pluoštiniai ausų kištukai, ausinės arba šalmai [10 – 59 p.].7.5. VibracijaVibracijos poveikis žmogui visų pirma susijęs su svyravimais, kylančiais veikiant kintamai išorinei jėgai mašiną ar jos atskirus agregatus. Tokių svyravimų priežastys gali būti susiję ne tik su jėginiu, bet ir su kinematiniu žadinimu, pavyzdžiui judant transportui nelygiu keliu.Skiriama viso kūno vibracija, kai ji perduodama per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius į jo kūną ir veikianti visą organizmą, ir rankas veikianti vibracija – vibruojančių įrengimų perduodama į rankas. Vibracija priskiriama prie faktorių, turinčių didelį biologinį efektyvumą.Vibracijų poveikis priklauso nuo svyravimo proceso galios kontakto vietoje, poveikio laiko, kontakto vietos, poveikio krypties, kūno audinių demferuojančių savybių, rezonanso faktorių ir t.t. Ypač kenksmingos žmogui vibracijos, kurių dažnis artimas atskirų kūno dalių savaiminio svyravimo dažniui. Daugumos vidaus organų savaiminio svyravimo dažnis – 3-9 Hz, galvos (vertikalia kryptimi) – 20-30 Hz, galvos (horizontalia kryptimi) – 1,5-2 Hz, pečių juostos – 16-20 Hz.Ypatingai didelę reikšmę rezonansas turi regos organams. Regėjimo sutrikimai kyla veikiant 60-90 Hz virpesiams, kurie atitinka akių obuolių rezonansą.Vibracijų patologija yra antroje vietoje (po dulkių) tarp profesinių susirgimų. Veikiant vibracijai pirmiausia nukenčia nervų sistema ir analizatoriai: vestibiuliarinis, regos, jutiminis.Ilgalaikis vibracijos poveikis skatina vibroligos, lydimos biologinio audinių pažeidimo, vystymąsi: rankų drebėjimas, raumenų atrofija (baltų pirštų sindromas), kraujagyslių elastingumo sumažėjimas; nervų jautrumo sumažėjimas; kaulų audinių išsigimimas. Vibroliga priklauso prie profesinių susirgimų, kurių efektyvus gydymas galimas tik ankstyvojoje ligos stadijoje. Šia liga suserga mechanizatoriai, vairuotojai, gelžbetonio gamyklų darbuotojai ir t.t. Ligos vystymąsi skatina padidinta raumenų įtampa, žema temperatūra ir psichoemocinis stresas [10 – 62 p.].Pagrindiniai apsaugos nuo vibracijų būdai: vibracijų šaltinio pašalinimas, vibroizoliacija, vibrogesinimas, vibrodemferavimas, individualių apsaugos priemonių panaudojimas.• Vibracijų šaltinio pašalinimas – tai pats efektyviausias būdas, jei vibracijos nėra technologinio proceso dalis. Įgyvendinamas tiksliai balsuojant besisukančias detales, smūginius procesus pakeičiant nesmūginiais, didinant pavarų tikslumą ir t.t.• Vibroizoliacija įgyvendinama pastatant įrengimus ant specialių pamatų, tamprių elementų, įrengiant vamzdynuose tamprias grandis ir t.t.• Vibrogesinimas pasiekiamas didinant energijos nuostolius svyravimo sistemoje. Įgyvendinamas įvedant papildomas mases, standumo briaunas bei panaudojant specialius vibrogesintuvus.• Vibrodemferavimas įgyvendinamas didinant vidinę trintį (parenkant specialias ketaus markes), didinant paviršinę trintį (padengiant paviršius tamprių medžiagų sluoksniu) ir t.t.
• Individualios apsaugos priemonės – specialios pirštinės, avalynė, kilimėliai [10 – 64 p.].7.6. Elektromagnetinė spinduliuotėBiologinis elektromagnetinio lauko poveikis pasireiškia įvairiai – nuo nežymių funkcinių pakitimų (galvos skausmo, kraujo spaudimo, pulso pokyčių, padidinto nuovargio) iki ryškios patologijos. Organizmo sugertos energijos pasekmė — šiluminis efektas. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis itin pavojingas audiniams su silpna kraujo apytakos sistema (akims, smegenims, inkstams). Akių apšvitinimas gali sukelti lęšiuko patamsėjimą (kataraktą). Labai intensyvaus (avarinio) elektromagnetinės spinduliuotės poveikio atveju galimi širdies – kraujagyslių sistemos sutrikimai, ryškus pulso padidėjimas ir kraujo spaudimo kitimas [10 – 65 p.].Apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės priemonės gali būti organizacinės ir techninės:• Organizacinės: privalomi išankstiniai ir periodiniai sveikatos tikrinimai dirbantiems su elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniais, įspėjamieji ženklai darbo vietose, tinkamas darbų organizavimas, leidžiantis mažinti elektromagnetinės spinduliuotės srautus darbo vietose ir poveikio laiką;• Techninės: EML spinduliuotės srautų nukreipimas nuo žmonių, įrengimų ir darbo vietų ekranavimas, saugus atstumas iki spinduliuotės šaltinių, asmeniniai apsauginiai kostiumai, akiniai ir t.t. [10 – 66 p.].7.7. ŠilumaOrganizmas šilumą į aplinką gali perduoti arba iš aplinkos gauti keturiais būdais:• laidumo būdu – šiluma perduodama kūnui tiesiogiai liečiantis prie kietų ar skystųmedžiagų;• konvekcijos būdu – šiluma perduodama per oro srautą;• spinduliavimo būdu – šiluma tarp kūnų perduodama elektromagnetinio spinduliavimometu (pvz., saulė);• garinant, t.y. prakaitas, šildomas odos, virsta vandens garais, kurie nunešami oro srauto.Šilumos apykaitos procesas priklauso nuo aplinkos sąlygų: oro temperatūros, oro santykinio drėgnumo, oro judėjimo greičio ir supančių paviršių temperatūros (sienų, lubų, langų). Šių sąlygų tarpusavio ryšys gali būti labai sudėtingas. Esant aukštai oro ir paviršių temperatūrai, šilumos nuostoliai dėl konvekcijos ir išspinduliavimo yra labai maži, todėl gali pakilti kūno temperatūra. Tokiomis sąlygomis vienintelis galimas šilumos atidavimo būdas – išgarinimas, tačiau, esant dideliam oro drėgnumui, šilumos atidavimas išgarinant taip pat yra mažas, todėl organizmas gali perkaisti ir žmogus gali patirti šilumos smūgį.Šilumos apykaitos procesas labai priklauso ir nuo dėvimų drabužių, kurie izoliuoja kūną nuo aplinkos ir padeda išlaikyti šilumą. Daugelio medžiagų izoliacinės savybės tiesiogiai priklauso nuo medžiagos storio, tačiau medžiagos rūšis (vilna, medvilnė, nailonas) didesnės svarbos neturi, kadangi izoliacinį sluoksnį sudaro audinyje esantis oras. Todėl tankaus ar šlapio audinio izoliacinės savybės yra menkos. Kita drabužių savybė, įtakojanti šilumos apykaitos procesą – audinio pralaidumas drėgmei, t.y. ar audinys praleidžia išgaruojančią šilumą. Ši savybė apibrėžiama pralaidumo indeksu, kurio reikšmė gali svyruoti nuo 0 iki 1, kuomet audinys praleidžia visą drėgmę, kuri galėtų būti išgarinama. Labai tankaus ar impregnuoto audinio pralaidumo drėgmei indeksas labai mažas. Karštoje aplinkoje, kuomet šiluminę pusiausvyrą palaiko prakaitavimas, toks audinys trukdo vykti šiam procesui ir gali sukelti šilumos smūgį. Šaltoje aplinkoje, kuomet prakaitas neišgarinamas, gali sudrėkti drabužiai, o tai sumažina jų izoliacines savybes [8].Vienas iš ryškiausių šilumos poveikio rezultatų – organizmo temperatūros pakilimas, dėl kurio pagreitėja medžiagų apykaita. Organizmo vidaus temperatūrai pakilus 1° C, medžiagų apykaita paspartėja 10% ir susidaro daugiau šilumos, kuri turi būti išsklaidyta. Priešingu atveju žmogus gali net mirti.Į aukštą temperatūrą pirmiausiai reaguoja kraujotakos sistema. Prasiplečia odoje esantys kraujo indai, į odą patenka daugiau kraujo (normaliomis sąlygomis į odą suteka apie 5% širdies išstumto kraujo, o esant labai aukštai temperatūrai, net 20% ir daugiau) ir pakyla odos temperatūra. Jeigu oro ir aplinkos temperatūra žemesnė negu odos, šiluma perduodama į aplinką konvekcijos būdu arba ją išspinduliuojant. Be to, padažnėja širdies ritmas, dėl ko padidėja per minutę širdies išstumiamo kraujo kiekis. Kad būtų išsklaidytas šilumos perteklius, reikia, kad daugiau kraujo tekėtų į odą, tačiau dirbantiems raumenims taip pat reikia kraujo. Dėl tokios “konkurencijos” raumenims gali būti tiekiamas nepakankamas deguonies kiekis ir gali susidaryti pieno rūgštis, sukelianti raumenų skausmą ir nuovargį. Tokiomis sąlygomis turi būti skiriama daugiau laiko poilsiui. Be to, dalį šilumos organizmas išsklaido išgarindamas prakaitą (kai prakaitas teka, o ne išgarinamas, šiluma praktiškai neišsklaidoma). Žmogaus odoje yra apie 2 milijonai prakaito liaukų, o esant aukštai aplinkos temperatūrai, intensyviai dirbantis žmogus gali netekti net 6 – 12 l prakaito per parą. Per didelis prakaitavimas gali sukelti dehidrataciją, kuri veikia termoreguliacine sistemą ir pakelia organizmo temperatūrą bei gali sukelti raumenų spazmus. Todėl tokiomis sąlygomis dirbantiems asmenims būtina gerti daug skysčių (rekomenduojama 150 – 200 ml vandens kas 15 – 20 min.).Šilumos perteklius sukelia šilumos smūgį (šilumos smūgis – tai liguista būsena, atsirandanti dėl organizmo perkaitimo, t.y. kai organizmas absorbuoja …ir/arba gamina daugiau šilumos nei gali išsklaidyti). Dažniausiai šilumos smūgis ištinka žemės ūkio darbuotojus, statybininkus, kalnakasius bei geležies ir plieno pramonės darbuotojus. Paprastai šilumos smūgis ištinka sunkiai dirbant uždarose, karštose, tvankiose patalpose, o dėvint tamsius, orui ir drėgmei nelaidžius drabužius gali ištikti net ir vėsesnėmis sąlygomis (pvz., gaisrininkai, darbuotojai tvarkantys nuodingas atliekas). Tuomet pradeda skaudėti galvą, jaučiamas silpnumas, suglembama, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, pykina, kartais vemiama. Vėliau imama karščiuoti, sumažėja arterinis kraujospūdis, gausiai prakaituojama, netenkama sąmonės, gali atsirasti traukuliai.Netinkama šiluminė aplinka gali sąlygoti ir kitus susirgimus:• išbėrimai (užsikišus prakaito liaukų kanalams, išsivysto uždegimas ir iškyla maži, panašūs į pūsles spuogai);• spazmai (dirbant sunkų fizinį darbą ir gausiai prakaituojant, netenkama daug druskų, todėl atsiranda skausmingi raumenų, ypatingai rankų, kojų, pilvo, spazmai);• išsekimas (organizmo išsekimas dėl karščio pasireiškia raumenų silpnumu, šleikštuliu, vėmimu, svaigimu bei sąmonės netekimu; dažniausiai tai įvyksta dėl dehidratacijos, neaklimatizavusis ir esant prastam fiziniam pasiruošimui).Šilumos poveikį galima mažinti įvairiais būdais: keičiant atmosferos sąlygas, užduotis, parenkant ir atitinkamai paruošiant darbuotojus bei naudojant atitinkamą apsauginę įrangą.Atmosferos sąlygas galima pagerinti panaudojant kondicionavimo sistemą, ventiliatorius, džiovintuvus. Kai oro temperatūra žemesnė nei odos, padidinus oro cirkuliaciją, daugiau šilumos gali būti išsklaidoma konvekcijos būdu. Kūno šilumos mažinimas išgarinant gali būti suintensyvintas padidinus oro judėjimą ir sumažinus santykinę drėgmę darbo aplinkoje. Spinduliuojantys šilumos šaltiniai nuo darbuotojų gali būti atskirti užtvaromis.Sumažinus darbui atlikti reikalingos energijos kiekį, sumažėja neigiamo šiluminio poveikio tikimybė. Be to, būtina dažnai daryti pertraukėles bei riboti bendrą darbo aukštoje temperatūroje trukmę. Labai svarbu sukurti draugišką aplinką, kad darbuotojai stebėtų viens kitą ir neigiamo aplinkos poveikio simptomai būtų pastebėti kuo anksčiau. Netoli darbo vietos visuomet turi būti vėsaus vandens, o darbuotojai nuolatos skatinami jį gerti.Darbuotojai turi būti apmokomi tinkamai dirbti, laikytis higienos reikalavimų, suteikti pirmąją pagalbą. Didinant darbuotojų pakantumą aukštai temperatūrai, svarbų vaidmenį vaidina aklimatizavimosi bei fizinio tinkamumo programėlių organizavimas. Privaloma nuolatinė medicininė darbuotojų priežiūra.Šilumos poveikiui sumažinti gali būti naudojamos įvairios apsaugos priemonės: vandeniu ar oru vėsinamos liemenės ar gaubtai, sauso ledo liemenės. Liemenės nuo šilumos poveikio apsaugo efektyviau nei gaubtai. Mažiausias šiluminis poveikis patiriamas dėvint sauso ledo liemenes. Be to, ledo liemenės netrukdo aklimatizavimosi procesui [8].8. PROFESINIŲ SUSIRGIMŲ PRIEŽASTYS IR KLASIFIKACIJAProfesinis susirgimas (liga) – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (ar kelių veiksnių), kuris įvertinamas pagal higieninę darbo sąlygų klasifikaciją, atsižvelgiant ar ji atitinka higienos normas ir pagal darbo laiko trukmę. Profesinėmis ligomis taip pat laikomos ligų komplikacijos, liekamieji reiškiniai ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokūs padariniai.Profesiniai susirgimai pagal pasireiškimą skirstomi į tokias grupes:• ūmus profesinis susirgimas (apsinuodijimas) – tai staigus sveika¬tos sutrikimas, sukeltas trumpalaikio (vienkartinio arba per vieną darbo dieną) veiksnio ar kelių veiksnių;• lėtinis profesinis susirgimas (apsinuodijimas) – sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė darbo aplinkos veiksnys (veiksniai) per tam tikrą laiką.Savo ruožtu ūminiai susirgimai dar vadinami aštriais, o lėtiniai – chroniškais. Pastarieji dar būna adaptaciniai ir patologiniai.Profesiniai susirgimai (ligos) priklausomai nuo sukeliančių veiksnių skirstomi į 5 grupes:• susirgimai, sukelti fizikinių veiksnių;• sukelti cheminių medžiagų;• sukelti dulkių (aerozolių); • sukelti biologinių veiksnių; • sukelti įtampos.Trumpai apibūdinsime darbo aplinkos pagrindinių veiksnių poveikį žmogaus organizmui.Racionaliomis darbo sąlygomis laikomos tokios, kai aplinkos temperatūra 15 – 20°C ir santykinė drėgmė 35 – 75%. Tokiomis sąlygomis me¬džiagų apykaitos intensyvumas ir išsiskiriančios šilumos kiekis beveik nekinta. Kai darbo aplinkos temperatūra būna aukštesnė kaip 28 – 30°C, sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai, ypač dirbant sunkų fizinį darbą. Žmogus prakaituoja (per parą gali išsiskirti iki 5 – 8 litrų vandens ir 20 – 50 g druskų), perkaitusį žmogų gali ištikti šiluminiai smūgiai, pasikeičia kraujo koncentracija, kraujagyslėse gali susidaryti krešuliai. Geriant daug vandens apsunkinama inkstų veikla, išplaunama daug druskų, pa¬žeidžiamas organizmo šarmingumo – rūgštingumo balansas. Ypač nepalankus didelis temperatūrų svyravimas, sukeliantis daug peršalimų. Jeigu dar prisideda ir didelė drėgmė, tai sutrinka šilumos išsiskyrimas, darosi sunku kvėpuoti. Jei drėgmė per maža (25 – 30%), jaučiamas burnos, no¬sies gleivinių džiūvimas.Optimalus oro cirkuliacijos greitis laikomas nuo 0,2 iki 0,7 m/s, o normos leidžia greitį 0,5 – 1,0 m/s ribose.Dulkės lengvai patenka į plaučius ir palaipsniui sukelia vadinamas pneumokoniozes – plaučių patologinius pakitimus. Labiausiai paplitusi piktybinė plaučių liga – silikozė, sukeliama silicio dioksido. Ji dažnai pereina į tuberkuliozę. Nuodingų medžiagų dulkės sukelia įvairius apsinuodijimus – staigius (avariniais atvejais) ir lėtus (dažnesnius ir pavojinges¬nius).Triukšmas sukelia klausos sutrikimus, vibracija veikia nervų sistemą, širdies kraujagyslių sistemą, vesibuliarinį aparatą, stuburą, regėjimą. Netinka ir per daug ryškus, kaip ir nepakankamas apšvietimas – žmogus greičiau pavargsta [11 – 98 p.].9. TYRIMŲ IR HIGIENINIO ĮVERTINIMO METODINIS NORMINIS PAGRINDIMASAB “Mažeikių nafta” 2002 m. spalio 29 d. prašymu ir jo pagrindu 2002 m. lapkričio 20 d. pasirašyta sutartimi Nr. 46/2002, Higienos instituto Darbo medicinos centro cheminių, fizikinių veiksnių tyrimo laboratorijos ir gydytoja higieniste 2002 m. lapkričio 4 – 8 dienomis pagal pateiktą darbo vietų sąrašą atliko darbo vietose įmonės kokybės tyrimo centre ceche Nr.15 cheminių, fizikinių ir ergonominių veiksnių tyrimus. Tyrimai atlikti šaltuoju metų periodu.Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija, atsižvelgdama į darbo pobūdį, atliko darbo aplinkos užterštumo cheminėmis medžiagomis tyrimus. Darbo aplinkos ore buvo tirti kenksmingi cheminiai veiksniai, kurie gali išsiskirti į aplinką technologinio proceso metu. Viso atlikta 40 tyrimų. Gautos vienkartinės faktinės koncentracijos (mg/m3) pateiktos Darbo vietų užterštumo protokole.Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorija atliko 30 matavimų. Fizikiniai veiksniai parinkti, remiantis darbo metu naudojama įranga. Atlikta 12 akustinio triukšmo, 3 šiluminės aplinkos ir 15 apšvietos matavimų. Akustinio triukšmo lygiai matuoti LARSON-DAVIS 800B triukšmo matuokliu, uždarų patalpų šiluminė aplinka – Testo-400 matuokliu, apšvieta – Illuminance meter T-l, pagal matavimo metodikų reikalavimus. Fizikinių veiksnių matavimo rezultatai pateikti akustinio triukšmo, uždarų patalpų šiluminės aplinkos ir apšvietos matavimo protokoluose.Gydytojas higienistas atliko 18 kenksmingų psichofiziologinių (ergonominių) darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių tyrimus. Tyrimai atlikti pagal higieninę darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinius nurodymus [4], naudojant apklausos, stebėjimo ir chronometrinius metodus. Ergonominių veiksnių tyrimo rezultatai pateikti darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių tyrimo protokoluose.• 2001 spalio 23 – 25 dienomis buvo atlikti papildomi cheminių ir fizikinių veiksnių matavimai.• 2001 kovo 13 – 16 dienomis buvo atlikti papildomi cheminių veiksnių matavimai. • 2000 lapkričio 8 – 9 dienomis buvo atlikti papildomi cheminių ir veiksnių matavimai. Pagal AB “Mažeikių nafta” cecho Nr. 15 pateiktą permatavimams papildomą užsakymą ir sudarytą 1999 m. rugsėjo 27 d. sutartį Nr. 71/99 Higienos instituto Darbo medicinos centro cheminių, fizikinių veiksnių tyrimo laboratorijos bei reglamentavimo ir ekspertizės skyrius 1999 m. rugsėjo 27 – lapkričio 15 dienomis šios įmonės cecho Nr. 15 Centrinėje laboratorijoje papildomai atliko kenksmingų darbo aplinkos veiksnių tyrimus ir jų pagrindu darbo vietų higieninį įvertinimą šiltuoju metų laikotarpiu.Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija atliko darbo aplinkos oro užterštumo cheminėmis medžiagomis tyrimus. Atsižvelgiant į naudojamus cheminius reagentus, tyrimų metodikas ir į tiriamąjį bandinį, darbo aplinkos ore buvo tirtos cheminės medžiagos, kurios gali išsiskirti į darbo aplinką atliekant cheminę analizę. Centrinės laboratorijos patalpose buvo tirtos cheminės medžiagos: alifatiniai C1-C10 eilės angliavandeniliai, aromatiniai angliavandeniliai (benzenas, toluenas, ksilolai), etilmerkaptanas, acetonas, naftalinas, fluoro vandenilis, metilo, izopropilo alkoholiai, anilinas, šarmai, monoetanolaminas, sieros rūgštis, sieros vandenilis, sieros dioksidas ir chloro vandenilis. Šių kenksmingų cheminių medžiagų nustatymui oro bandiniai paimti oro aspiratoriaus mod. 822 ir asmeninių bandinių ėmiklių pagalba įprastinėmis darbo sąlygomis vadovaujantis normatyviniais dokumentais [9]. Cheminiai tyrimai atlikti dujų chromatografijos, spektrometriniu metodais pagal atitinkamas metodikas. Gautos vienkartinės koncentracijos ir apskaičiuotos jų vidurkinės vertės (mg/m3).Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorija atliko 81 kenksmingų fizikinių veiksnių matavimą. Fizikiniai veiksniai parinkti remiantis darbo metu naudojama įranga. Atlikti 6 triukšmo, 36 patalpų šiluminės aplinkos (oro temperatūra, santykinis oro drėgnumas, oro judėjimo greitis), 39 apšvietos matavimai. Akustinis triukšmas matuotas LARSON-DAVIS 800B matuokli…u, patalpų šiluminė aplinka matuota TESTO-451 šiluminės aplinkos matuokliu, apšvieta – apšviestumo matuokliu Illuminace Meter T-l pagal matavimo metodikų reikalavimus [5, 7, 8, 12]. Fizikinių veiksnių matavimo rezultatai pateikti akustinio triukšmo, uždarų patalpų šiluminės aplinkos parametrų matavimo ir apšvietos matavimo protokoluose.Reglamentavimo ir ekspertizės skyrius atliko kenksmingų ergonominių darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių tyrimus 5 – ose darbo vietose. Pagal atliekamų darbų pobūdį, darbo vietos organizavimą ir naudojamas priemones atlikta 38 darbo sunkumo tyrimai ir 55 darbo įtampos tyrimai. Tyrimai atlikti pagal higieninę darbo aplinkos veiksnių klasifikaciją [6] ir Higieninio įvertinimo metodiką [4], naudojant apklausos, stebėjimo ir chronometrinius metodus. Darbo vietų higieninis įvertinimas atliktas remiantis LR Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr.1277 [2] Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų daliniu pakeitimu, patvirtintu ir LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 990 [3], Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniais nurodymais [4], patvirtintais LR Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. sausio 07 d. įsakymu Nr. 7/5 ir Higienine kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta 1998 12 31 įsakymu Nr. 799 [6]. Darbo sąlygų higieninio įvertinimo parengiamajame etape nustatyti technologinio darbo proceso ypatumai, darbo vietos tipas, veiklos pobūdis, naudojamos darbo priemonės ir įranga, parinkti tiriami veiksniai.Faktiniai oro užterštumo cheminėmis medžiagomis, akustinio triukšmo, šiluminės aplinkos (oro temperatūros, oro judėjimo greičio, santykinio oro drėgnumo), apšvietos matavimo rezultatai palyginti su higienos normų nustatytomis DLK, LL, LD, DL reikšmėmis [5, 7, 8, 9, 12]. Kenksmingų darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių faktiniai dydžiai palyginti su norminiais dydžiais, pateiktais higieninėje darbo aplinkos veiksnių klasifikacijoje [6].Įvertinus kenksmingų cheminių, fizikinių ir ergonominių veiksnių tyrimų rezultatus, nustatytas tirtų darbo aplinkos veiksnių kenksmingumo dydis ir santykinis veikimo laikas, apskaičiuotas faktinis kenksmingumas ir kenksmingų profesinių veiksnių suminis balų dydis ir pateikta išvada apie tirtos darbo vietos sąlygų kenksmingumą. Duomenys pateikti 5 – ose darbo vietų higieninio įvertinimo kortelėse ir kenksmingų procesų sąraše (žr. 1, 2, 3, 4, 5 priedus).10. VIDUTINĖS DARBO DIENOS CHRONOMETRAŽAS1. Pamainos priėmimas:a) Operatorinėje sutikti esamos brigados operatorių, išklausinėti jį apie esamą padėtį aptarnaujamame bloke, įrenginyje.b) Apžiūrimi KMP prietaisų parodymai.c) Kartu su esamos brigados operatoriumi išeinama apžiūrėti pagrindinių mechanizmų būklės.d) Pranešama vyr. operatoriui apie pamainos priėmimą:2. Išorinė įrenginio, aptarnaujamo bloko apžiūra, trūkumų šalinimas:a) apeinamas aptarnaujamas blokas, patikrinamas vamzdynų, aparatų, flanšinių sujungimų sandarumas, techninė būklė ir įžeminimas. Šalinami atsiradę trūkumai, pvz.: paveržiami praleidžiantys sklendžių riebokšliai, flanšiniai sujungimai. Patikrinamas vamzdynų, garo palydovų darbas, jų stovis, šalinami pastebėti nesklandumai. Atliekamos technologinės operacijos, pvz.: paleidžiami – sustabdomi aušinimo ventiliatoriai, sistemos papildymo siurbliai, technologija. Patikrinama manometrų būklė, tvarkingumas, apsauginių vožtuvų būklė.b) Darbo vieta yra Vandenilio gamybos įrenginyje. Aptarnaujamas blokas PS06, t.y. CO2 dujų išvalymas iš vandenilio dujų. Vamzdynais cirkuliuoja azotas, angliavandenilinių dujų ir garo mišinys, vandenilis, CO2 dujos, potašo tirpalas, garo kondensatas, KMP oras ir techninis oras. PS06 bloke yra absorbcijos kolona C0601, desorbcijos kolonos C0602 ir C0604. Jų konstrukcijos vieta iki 40 metrų aukštyje. Kiti aparatai, t.y. aušinimo ventiliatoriai, separatoriai, talpos, siurbliai išdėstyti nuo 0 iki 20 metrų aukštyje. Taip pat prižiūrimi ir siurblių vamzdynai, KMP prietaisai esantys siurblinėje (žr. 6 priedą).c) Dirbant naudojami paprasti ir kibirkščiavimo nesukeliantys įrankiai, kūjai, kabliai. Taip pat naudojamos šluotos, kastuvai, neštuvai.d) Kenksmingi cheminiai veiksniai: sieros vandenilis, angliavandeniliai. Pavojingi ergonominiai veiksniai: visą žmogaus kūną apimanti vibracija, triukšmas.e) Dirbant su kenksmingomis medžiagomis naudojamos filtruojančios dujokaukės su „BKF“ tipo dėžute, respiratoriai, apsauginiai akiniai, ausinės. Dirbama su darbiniais rūbais, pirštinėmis, avalyne ir šalmu.f) Atvykus į darbą, operatoriui suteikiamos sąlygos persirengti buitinėse patalpose darbiniais rūbais, kurie laikomi asmeninėje rūbų spintoje. Darbo metu sudarytos sąlygos nusiplauti rankas, nusiprausti, pasinaudoti tualetu ir parūkyti specialiai tam įrengtoje vietoje. Operatorinėje sudarytos sąlygos tam skirtoje vietoje pavalgyti ir pasišildyti maistą bei vandenį. Po darbo sudarytos sąlygos nusiprausti po dušu. Dirbantiesiems iš gamyklos skiriamų lėšų yra išduodamas muilas, rankšluosčiai, higieninio valymo priemonės.IŠVADOSŠiame darbe buvo apžvelgti fizinį darbo krūvį bei darbingumą lemiantys faktoriai, su kuriais nuolat susiduriame gamybinėje veikloje bei asmeniniame gyvenime. AB “Mažeikių nafta” Kokybės tyrimo centro, cecho Nr. 15, darbo vietose šiltuoju (šaltuoju) metų laikotarpiu atlikti kenksmingų cheminių, fizikinių ir ergonominių darbo aplinkos veiksnių tyrimai 5 – ose darbo vietose, siekiant nustatyti jų poveikį šioje įmonėje. Ištyrus keletą darbo vietų galima teigti, jog darbo sąlygos AB „Mažeikių nafta“ rimtesnio pavojaus darbuotojų sveikatai nekelia, nes visi kenksmingi faktoriai bei fizinis darbuotojų krūvis yra normų ribose. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog darbo aplinkos kenksmingumą bei darbuotojams tenkantį fizinį krūvį neužtenka vien stebėti ir fiksuoti, reikia nuolat ieškoti naujų būdų ir sprendimų kaip juos sumažinti, o jei įmanoma ir visai panaikinti.Išanalizavus fizinį darbo krūvį ir darbingumą lemiančius faktorius AB „Mažeikių nafta“, galime padaryti tokias išvadas:• Darbo sąlygos AB „Mažeikių nafta“ atitinka visus reikalavimus.• Kenksmingi faktoriai neturi esminės įtakos darbuotojų sveikatai.• Kenksmingi faktoriai bei fizinis darbo krūvis atitinka higienos normas.LITERATŪROS SĄRAŠAS1. Aplinkos medicina / J. Ašmenskas, A. Baubinas, V. Obelenis, B. Šimkūnienė. – Vilnius: Avicena, 1998. – 254 p.2. Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai. LR Vyriausybės patvirtinti 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 (Žin., 1998, Nr. 95-2641).3. Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų dalinis pakeitimas. LR Vyriausybės patvirtintas 1999 m. Rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 990 (Žin., 1999, Nr. 78-2325).4. Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniai nurodymai. Patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. sausio 07 d. įsakymu Nr. 7/5 (Žin., 1999, Nr. 7).5. GOST 24940-81. Pastatai ir statiniai. Apšvietimo įvertinimo metodas, (rus. k.).6. Higieninė kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija. LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 799 (Žin., 1999, Nr. 3).7. Lietuvos higienos norma HN33:1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojeir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai. Vilnius: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, 1994.8. Lietuvos higienos norma HN69:1997. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminėaplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai.Vilnius: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 1997.9. Lietuvos higienos norma HN23:1993. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiamakoncentracija darbo aplinkos ore. Vilnius: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, 1997.10. Ramonas Z., Čikotienė D. Ergonomika. – Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003. – 289 p.11. Saugaus ir sveiko darbo organizavimas. – Panevėžys: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, nepertraukiamo mokymo centras, Panevėžio filialas, 2003. – 234 p. – ISBN 9955-450-41-X12. SNiP II—4—79 Statybinės normos ir taisyklės. Projektavimo normos. Dalis II. Dirbtinė ir natūrali apšvieta. 4 sk. (rus. k.).ANOTACIJAAr dažnai mes susimąstome, kokioje aplinkoje dirbame ir kaip tai veikia brangiausia ką mes turime – sveikatą… Nepaisant darbų saugos bei technologijos reikalavimų, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo aplinka neretai būna ne tik nepa¬lanki dirbančiųjų sveikatai, bet kenksminga ir net pavojinga. Šio darbo tikslas ir yra trumpai apžvelgti gamyboje esančias kenksmingas medžiagas bei veiksnius, jų poveikį žmogui, ištirti AB „Mažeikių nafta“ darbo vietų kenksmingumą bei fizinį darbo krūvį, tenkantį darbuotojui. Tyrimo metu nustatyta, jog visose tirtose darbo vietose kenksmingų medžiagų kiekis yra normos ribose ir nekelia jokios grėsmės AB „Mažeikių nafta“ darbuotojų sveikatai, o fizinis darbo krūvis neviršija leistinų normų. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog darbo aplinkos kenksmingumą bei darbuotojų fizinį krūvį neužtenka vien stebėti, reikia nuolat ieškoti naujų būdų ir sprendimų kaip juos sumažinti, o jei įmanoma ir visai panaikinti.