Žmogaus pažeidimo elektros srove pasekmės priklauso nuo daugelio faktorių:
srovės dydžio,
dažnio, srovės rūšies,
varžos, srovės veikimo laiko,
srovės kelio žmogaus organizme,
žmogaus būsenos, aplinkos sąlygų,
širdies darbo fazės.
Tekėdama žmogaus kūnu, elektros srovė gali:
Tekėdama žmogaus kūnu, elektros srovė gali:
nudeginti,
pažeisti organizmo audinius,
sutrikdyti biologinius ir fiziologinius procesus,
Dėl to gali įvykti kvėpavimo ir kraujotakos organų paralyžius.
Elektros trauma
Elektros trauma
Elektros trauma įvyksta elektros srovei pratekėjus pro žmogaus organizmą.
Elektros srovės poveikis priklauso:
jos stiprumo,
veikimo trukmės,
srovės kelio
organizmo varžos.
Jei žmogų paveikia mažos įtampos srovė, žmogus gali mirti nuo širdies skilvelių virpėjimo, o jei srovės įtampa didelė (daugiau kaip 1000 V), tai mirtis ištinka sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui.
Pirmoji pagalba
Pirmoji pagalba
Ji turi būti itin skubi.
1. Pirmiausia būtina nutraukti susidariusią elektros grandinę.
Tai būtina atlikti naudojant medžiagas, nelaidžias elektros srovei.
Būtina prisiminti, kad aukštos įtampos elektros srovė veikia apie 30 metrų spinduliu – todėl negalima artintis prie laidų, esant drėgnai aplinkai ir neturint izoliuojančių (guminių) priemonių.
Elektros laidai nukeliami sausu plastiko ar medžio gabalu.
2. Pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, jei nėra širdies veiklos.
2. Pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, jei nėra širdies veiklos.
3. Kuo skubiau būtina iškviesti greitąją pagalbą.
4. Jei srovės įėjimo (kontakto su elektra) vietoje matoma žaizda, būtina ją sutvarstyti steriliu tvarsčiu prieš tai žaizdos kraštus dezinfekavus 5% jodo tirpalu.
Elektros traumų rūšys ir fiziologija
Elektros traumų rūšys ir fiziologija
Poveikis dažniausiai yra kompleksinis, tačiau visuomet galima išskirti:
šiluminį,
elektrolitinį,
mechaninį
biologinį veikimą.
Šiluminis veikimas:
Šiluminis veikimas:
gali nudeginti odą ir aplinkinius audinius, arba įkaitinti iki aukštos
temperatūros kraujotakos organus, limfos takus, nervus, bei vidinius organus, kurie pasitaiko elektros srovės kelyje.
Pastarųjų nudegimų pasekmės esti skaudžios ir sunkiai gyja.
Elektrolitinis veikimas
Elektrolitinis veikimas
pasireiškia organinių skysčių skaidymu tame tarpe kraujo ir limfos.
dėl to pasikeičia jų fizikinė-cheminė sudėtis, ypatingai ryškiai tai pastebima blužnyje.
Mechaninis veikimas
Mechaninis veikimas
pastebimas kai per žmogų prateka didelės srovės.
dėl labai staigaus raumenų susitraukimo gali nutrūkti raiščiai, plyšti raumenys, lūžti kaulai.
didelės srovės gali akimirksniu kraują paversti garais, dėl to plyšta kraujagyslės ir kt.
Biologinis veikimas
Biologinis veikimas
dirgina gyvus organizmo audinius, sukelia skausmą sąnariuose,
paralyžuoja raumenis, sutrikdo širdies ir kvėpavimo organų veiklą, paveikia centrinę nervų sistemą.
Vietinės elektros traumos
Vietinės elektros traumos
Elektros nudegimai – dažniausiai pasitaikanti vietinė elektros trauma (63%). Jos priežastimi gali būti kontaktas (38% atvejų), labai dažnas įrenginiuose iki 1000 V.
Daugeliu atvejų pasekmė -1 ir 2 laipsnio nudegimai.
Aukštesnėje kaip 1000 V įtampoje gali būti sunkesni – 3 ir 4 laipsnio nudegimai.
Dėl gedimo elektros grandinėje, arba neleistinai priartėjus prie įtampą turinčių dalių, atsiradęs elektros lankas gali nudeginti didelius odos ir poodinių audinių plotus.
Elektros ženklai ( žymės ) – atsiranda tose odos vietose kur įtekėjo ar ištekėjo elektros srovė.
Elektros ženklas tai nedidelis, iki 1 cm diametro, pilkšvas arba gelsvas patinimas su tamsiu taškeliu viduryje (primenančiu bitės įgėlimą). Elektros ženklai atsiranda palyginti retai (11 %).
Žmogaus kūnas yra elektros laidininkas, nors elektros srovę praleidžia daug blogiau nei metalai.
Žmogaus kūnas yra elektros laidininkas, nors elektros srovę praleidžia daug blogiau nei metalai.
Žmogaus elektrinė varža priklauso nuo jo organizmo savybių ir būsenos.
Bendrosios elektros traumos
Bendrosios elektros traumos
Jos veikia visą organizmą, todėl dažnai vadinamos elektros smūgiais.
Bendrosios elektros traumos veikia gyvus organizmo audinius sukeldamos įvairių kūno raumenų mėšlungį.
Stipresnis elektros smūgis gali sutrikdyti širdies, plaučių ar centrinės nervų sistemos darbą.
Nukentėjęs gali prarasti sąmonę, gali paaštrėti širdies – kraujagyslių, nervų sistemos ligos.
Todėl galima išskirti 3 elektros smūgio atvejus:
labai pavojingas atvejis, kada sustoja širdis arba ištinka širdies fibriliacija, t. y. atsiranda širdies skilvelių virpėjimas.
labai pavojingas atvejis, kada sustoja širdis arba ištinka širdies fibriliacija, t. y. atsiranda širdies skilvelių virpėjimas.
b) tuomet, kai beveik išnyksta kvėpavimas ir po keliolikos sekundžių, ar kiek vėliau, žmogus netenka sąmonės.
Nuo šio momento žmogus yra klinikinės mirties būsenoje ir jį išgelbėti galima tik gaivinant.
Praėjus 4-6 minutėms, klinikinė mirtis pereina į biologinę ir tuomet atgaivinti neįmanoma.
c) trečiuoju atveju gali ištikti nervinis šokas t. y.sunki nervų sistemos reakcija į labai staigų ir stiprų elektros srovės poveikį, kada išsiderina kraujotaka, kvėpavimas ir medžiagų apykaita.
c) trečiuoju atveju gali ištikti nervinis šokas t. y.sunki nervų sistemos reakcija į labai staigų ir stiprų elektros srovės poveikį, kada išsiderina kraujotaka, kvėpavimas ir medžiagų apykaita.
Šoko būsena gali trukti nuo dešimčių minučių iki paros, po to gyvybinės organizmo funkcijos gali visiškai užgęsti, arba atsistatyti.
Pagrindinė priežastis elektros srovės sukeltų mirties atvejų yra elektros smūgiai.
Pagrindinė priežastis elektros srovės sukeltų mirties atvejų yra elektros smūgiai.
Apytiksliai jie sudaro 85% visų mirtinų atvejų. Visuotinai pripažinta, kad mirtinas 50 Hz dažnio srovės pratekėjusios per žmogaus kūną stipris yra 100 mA, tačiau tam tikromis sąlygomis gali būti ir mažesnis.
Odos metalizacija – atsiranda tuomet, kai elektros lankas išgarina laidiklių metalą, kuris, veikiamas elektros lauko, įsiskverbia į viršutinius odos sluoksnius.
Odos metalizacija – atsiranda tuomet, kai elektros lankas išgarina laidiklių metalą, kuris, veikiamas elektros lauko, įsiskverbia į viršutinius odos sluoksnius.
Įjungiant grandinę į trumpąjį jungimą kartais išpurškiami stambesni skysto metalo lašeliai, kurie gali būti labai pavojingi akims.
Traumos su odos metalizacijos požymiais nėra dažnos, bet pasitaiko apie 10% atvejų.
Mechaninius sužalojimus patiria apie 1% nukentėjusių nuo elektros.
Jos dažniausiai pasireiškia kaip staigių, nekontroliuojamų judesių pasekmė.
Apsaugos būdai
Apsaugos būdai
Eksploatuojant elektros įrenginius, apsaugoti žmogų
nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, statinės
elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko
poveikių galime šiais būdais:
atitveriant apsauginiais aptvarais ir širmomis;
uždengiant apsauginiais apdangalais ar gaubtais;
pažeminus įtampą;
panaudojant skiriamuosius transformatorius;
panaudojant papildomą, dvigubą ar sutrumpintą izoliaciją;
įžeminant ar įnulinant elektros įrenginių srovei laidžius korpusus;
Apsaugos būdai
Apsaugos būdai
kontroliuojant įtampą ir srovę;
panaudojant garsinę ir vizualinę signalizaciją;
panaudojant apsaugai skirtus įtaisus ir priemones;
panaudojant signalines spalvas ir ženklus;
atjungiant įtampą;
panaudojant ekranuojančius komplektus.
Apsaugos priemonės
Apsaugos priemonės
Apsaugos priemonėmis vadinami kilnojami
ir kiti įtaisai bei įrenginiai, skirti elektros
įrenginiuose dirbantiems darbuotojams
apsaugoti nuo elektros srovės,
elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir
elektros lanko bei jo degimo produktų
poveikio, kritimo ir pan.
Prie apsaugos priemonių priskiriama:
Prie apsaugos priemonių priskiriama:
izoliuojančios operatyvinės lazdos, izoliuojančios replės, įtampos indikatoriai įtampos buvimui nustatyti ir įtampos indikatoriai su papildoma varža suradimui;
izoliuojančios matavimo lazdos, srovės matavimo replės;
izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai ir įrankiai su izoliuotomis rankenomis;
laikini aptvarai, įspėjimo plakatai, izoliuojantys gaubtukai ir antdėklai;
apsaugos akiniai ir skydeliai, brezentinės arba kitos medžiagos pirštinės, dujokaukės, respiratoriai, apsaugos diržai, apsaugos lynai, apsauginiai šalmai.
Vidutines varžos vertės, išmatuotos tarp viršutinių ir apatinių galūnių:
Vidutines varžos vertės, išmatuotos tarp viršutinių ir apatinių galūnių:
ranka-ranka Apie 650 ῼ
ranka-koja apie 1300 ῼ
ranka-kojos apie 975 ῼ
Rankos-kojos apie 650 ῼ
Ypač gerai elektros srovę praleidžia kraujas bei nervai, todėl jie yra lengvai pažeidžiami.
Palyginti silpna elektros srovė žmogui gali būti mirtina.
Įžeminimas
Įžeminimas
Įžeminti arba įnulinti būtina:
visus 380 V ir aukštesnės įtampos kintamosios
srovės bei 440 V ir aukštesnės įtampos nuolatinės
srovės įrenginius;
aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios
srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės
srovės įrenginius pavojingose ir labai pavojingose
patalpose, taip pat lauke esančius įrenginius.
Įžeminimo laidų žymėjimas
Įžeminimo laidų žymėjimas
Nuliniai laidininkai elektros instaliacijose, įrenginiuose ir kabeliuose žymimi mėlyna spalva.
Apsauginio įžeminimo ir įnulinimo laidininkai turi būti pažymėti žalia ir geltona spalvomis (IEC 446 ,standartas).
Įžeminimo ir apsauginiai laidininkai prie įžeminamų ar įnulinamų įrenginių dalių matomoje vietoje yra prijungiama varžtais, o kitais atvejai – suvirinami.
Žaibas
Žaibas
Žaibas – tai milžiniškas atmosferos energijos išlydis.
Jis turi tokį poveikį:
terminį,
griaunamąjį,
elektrostatinį ir elektromagnetinės indukcijos poveikį.
Žaibą sukelia gretimų debesų arba debesų ir žemės potencialų skirtumas.
Žaibą sukelia gretimų debesų arba debesų ir žemės potencialų skirtumas.
Debesies apatinėje dalyje kaupiasi elektronai, kuriuos
traukia žemės paviršiuje esantys teigiami jonai.
Debesys gali įsielektrinti skirtingais krūviais. Dideli
lašai įgauna teigiamą krūvį, o maži – neigiamą.
Susidaro tarsi dvi kondensatoriaus plokštės. Kai
elektrinio lauko įtampa pasiekia 20-30 kV/cm,
prasideda oro jonizacija, jis pasidaro laidus elektros
srovei ir įvyksta išlydis (žaibas).
Žaibolaidis
Žaibolaidis
Pastatus ir statinius nuo žaibų saugo žaibolaidžiai.
Žaibolaidis – įrenginys, priimantis žaibo smūgį ir
nuvedantis jo srovę į žemę.
Žaibolaidį sudaro:
žaibo priėmiklis – tiesiogiai priimantis smūgį;
atramos, prie kurių jis pritvirtintas;
srovės nuvediklis – laidininkas, žaibo srovę perduodantis į žemę;
įžemiklis – išskirstantis žaibo srovę žemėje
Žaibolaidžio rūšys
Žaibolaidžio rūšys
Pagal konstrukcijas žaibolaidžiai skirstomi į:
strypinius – su vertikaliais žaibo priėmikliais;
lyninius (ištęstuosius) – su horizontaliu žaibo priėmikliu, pritvirtintu prie dviejų įžemintų atramų;
tinklinius – daugkartinius, horizontalius žaibo priėmiklius, susikertančius stačiu kampu ir montuojamus ant saugomo pastato ar statinio.
Elektrosauga
Žaibo pasėkmės
Jeigu žmogus atsidurtu elektros grandinėje, srovės poveikis jam priklauso nuo:
Jeigu žmogus atsidurtu elektros grandinėje, srovės poveikis jam priklauso nuo:
Įtampos ir srovės stiprio,
Srovės tekėjimo laiko,
Odos būsenos
Aplinkos daiktų, kuriuos liečia
žmogus.
Sąlyginai galima išskirti tris srovės poveikio pakopas:
Sąlyginai galima išskirti tris srovės poveikio pakopas:
Veikimo laikas ir srovės dydis – tai pagrindiniai parametrai, nuo kurių priklauso gresiančios elektros traumos sunkumas
Veikimo laikas ir srovės dydis – tai pagrindiniai parametrai, nuo kurių priklauso gresiančios elektros traumos sunkumas
Prie nukentėjusiojo, veikiamo aukštos įtampos elektros srovės negalima:
artintis,
jo liesti, Elektros srovė veikia kelių metrų atstumu,