Darbo ir civilinė sauga

579 0

PANEVĖŽIO KOLEGIJOS

SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR EDUKOLOGIJOS

FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

.... grupės studentė .....

DARBO IR CIVILINĖ SAUGA

mini referatas

Darbą priemė: ........

Turinys

Stichiniai meteorologiniai reiškiniai..............................3

Kenksmingos cheminės medžiagos Lietuvoje ir jų savybės......................5

Filtruojamosios individualinios kvėpavimo organų apsdaugos priemonės...............6

Vaikiškos individualios apsaugos priemonės..............................7

Dioksinas..............................7

Stichiniai meteorologiniai reiškiniai

Įprastas ribas viršijanti dargana vadinama stichiniu meteorologiniu reiškiniu.

Daugelio metų Lietuvos klimato stebėjimo duomenimis, šaliai būdingi dvejopi pavojai: vasaros ir žiemos sezonų nelaimės.

Šiltą dieną pavojų dažniausiai sukelia vasaros audros. Jos kyla, kai įšilusį ir drėgną orą staiga pakeičia vėsus ir sausas, t.y. virš Lietuvos slenkant šalto oro frontui ar

r dėl kitų priežasčių maišantis šiltam ir šaltam orui. Tokias audras lydi žaibai ir perkūnija.

Šalyje stebimi daugiau kaip 20 m/s, kartais — net 40 m/s stiprumo škvalai. Padariniai būna vietiniai — 0,5—6 km pločio ir 10 km ar ilges¬nė vėtrolaužų juosta. Trunka neilgai, apie 10 minučių.

Lietaus gali būti pakankamai daug. Smarkiausia Lietuvoje liūtis yra buvusi Sartų apylinkėse: 1980 m. liepos 1 d. lietus su ledais prasidėjo 15 val. ir po trijų valandų prilijo 200 mm. Su pertraukomis lijo ir naktį. Per parą iškrito 250 mm kritulių.

Krušos metu pasitaiko iki 50 mm skersmens (vištos ki
iaušinio dy¬džio) ledėkų. Tokie ledėkai iškrito 1972 m. birželio 15 d. Kaišiadorių, Raseinių ir Utenos rajonuose.

Grėsmingiausias vasaros stichinis reiškinys Lietuvoje — tai viesu¬las (trombas). Audringu oru stiprūs oro sūkuriai gali apimti visą oro sluoksnį nuo žemės paviršiaus iki debesų. Susidaro sutelktas audros ži¬dinys. Dė
ėl šilto oro energijos jis išlieka ilgesnį laiką.

Apačioje viskas sukosi, matėsi švytėjimas. Pabiro reta kruša graikinio riešuto dydžio ledėkais. Galingas sūkurys apvertė 4 t masės traktoriaus priekabą, visai sugriovė fermą. 30 minučių viesulas viską aplinkui griovė, išlaužė me¬džius 300—500 m pločio ir 14 km ilgio juostoje.

Žiemą nelaimės įvairesnės. Nuo Atlanto atslenkantis šiltas drėgnas oras neša lietų, sniegą ir gali būti žiemos audrų priežastis. Stiprios audros nėra retos — jos kartojasi vidutiniškai kas antri metai, po du kartus per žiemą. Artėjantis ciklonas sukelia ir retesnių reiškinių.

Lijundros (apledėjimo) metu ledas padengia ne tik žeme, bet ir me¬džius, stulpus, laidus.

Panašius padarinius sukelia ir kitas žiemai būdingas reiškinys — su¬dėtinis apšalas (šlapdriba). Jam prasidėjus, elektros laidai ar šakos ap¬limpa sniegu. Susidaro ledo, sniego ir šerkšno pluta, ta danga su
ušąla.

Pavojingiausia žiemą esti pūga. Sniego pusnys trukdo eismui. Vėjo nešiojamos snaigės blogina matomumą, todėl lauke esantys žmonės pa¬klysta. Šaltis ir stipresnis vėjas labai aušina pastatus, šaldo žmones, ypač nepridengtas kūno vietas.

Kada ir koks meteorologinis reiškinys tampa pavojingas Lietuvos sąlygomis, nustatyta Vyriausybės potvarkiu. Darganos vertinamos dve¬jopai. Yra du intensyvumo lygiai — stichinis ir katastrofinis reiškinys. Dar skiriami du paplitimo lygiai: stichiniai meteoroginiai reiškiniai, išplitę didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje, sukelia gaivalines nelaimes, kitais atvejais — tai vietinės reikšmės meteoro¬loginiai reiškiniai. Reiškiniai laikomi ka
atastrofiniais, kai apima trečdalį Lietuvos ir pasiekia katastrofinį lygį.

Sužinojus apie artėjančią darganą, paprastai dar būna laiko pasireng¬ti ją sutikti. Laukiant uragano ar audros, reikia sutvirtinti pastatus, statinius, lauke esančią įrangą. Pastatų langai, durys, stoglangiai ir angos turi būti sandariai uždaryti. Priešvėjinėje namo pusėje esančius langus gerai apsaugos langinės. Pastatą aptekantys oro srautai sukelia aerodi¬naminius slėgio pokyčius: sandariai uždaryto namo langus veiks papil¬domas krūvis, todėl pavėjinėje pusėje patartina palikti praviras orlaidės. Jokiu būdu neturi būti skersvėjo! Aplink pastatą ir nuo jo, iš balkonų reikia surinkti visus lengvus daiktus. Ko neįmanoma nunešti, reikia pri¬tvirtinti, pvz., viela šiukšlių dėžių dangčius.

Kiekvienam reikia žinoti, ką reikėtų daryti, jei audra išdaužtų langą ar nutrauktų elektros tiekimą, pagaliau jeigu tektų ilgiau būti patalpose. Rei¬kia iš anksto pasirūpinti žvakių ir degtukų, parankioje vietoje pasidėti plak¬tuką ir vinių. Gali praversti turisto reikmenys, žibalinė lempa, krosnelė mais¬tui šildyti. Reikia turėti kuro, negendančių maisto produktų, vaistinėlėje vaistų ir tvarsliavos. Radijo imtuvų baterijas taip pat būtina patikrinti. Ke¬lionei paruošiamas automobilis: gali prireikti vežti sužeistą žmogų.

Prasidėjus darganai, pirmiausia nutraukiami darbai lauke. Per audrą (ir kitokias darganas) reikia stengtis būti namie. Prasidėjus perkūnijai, būtina išjungti kuo daugiau elektros prietaisų — ištraukti iš elektros liz¬dų kištukus, televizoriaus lauko anteną. Jeigu pribėgo į kambarius van¬dens, negalima liesti elektros pr
rietaisų jungiklių ir lizdų (ypač sušlapus ar stovint vandenyje). Esant gusingam vėjui, reikia saugotis dūžtančių langų šukių. Langus geriausia užtraukti sunkiomis (naktinėmis) užuo¬laidomis. Vėjo atplėštą langą galima vėl pritvirtinti vinimis. Pastebėjus ardomą stogą ar kaminą, būtina likti namuose. Net ir rimstantis vėjas būna apgaulingas: netikėto gūsio pakeltos čerpės, virstančio kamino nuo¬laužos gali sužaloti.

Darganai užklupus lauke, reikia ieškoti užuovėjos, bet kuo toliau nuo pastatų, stulpų, medžių, laidų. Pavojinga eiti per tiltus, viadukus, stovėti ant kalvos. Negalima stovėti pavėjinėje pavojingų cheminių medžiagų sandėlių ar saugyklų pusėje, slėptis nuo audros po dideliais, ypač pavie¬niais, medžiais, — gali nutrenkti žaibas.

Labai pavojingą viesulą galima pažinti iš būdingo gaudesio bei nuo debesų iki žemės nutįsusio „straublio“. Viesulas, kaip ir visi sūkuriai, slenka pavėjui, krypdamas dešinėn. Pavėjui nuo viesulo esantys žmo¬nės gali nuo jo pabėgti, jei jie bėgs taip, kad vėjas pūstų iš kairės. Tačiau audros metu vėjo kryptis būna nepastovi, be to, Rytų Lietuvoje (kur viesulai dažnesni) raižyta vietovė trukdo laiku pastebėti artėjantį reiški¬nį. Negalint pabėgti, reikia gultis į griovį ar kitokią žemės įdubą, ranko¬mis ar striuke užsidengti galvą ir priglusti prie žemės. Sėdint automobi¬lyje ir negalint iš pavojingos vietos išvažiuoti, reikia iš jo išlipti. Kaip ir per audrą, būtina vengti didelių medžių, stulpų, elektros perdavimo lini¬jų, nesislėpti pr
rie pastatų.

Poplūdis — staigus vandens pakilimas upėje (dažniausiai dėl liū¬ties). Didesnės upės paplūsta po ilgesnio, savaites trunkančio lietaus, ypač rudenį. Dažni ir aukšti lietaus poplūdžiai būdingi Vakarų Lietuvos.

Polaidžio potvyniai dažnesni pavasarį, ypač balandžio mėnesį, tačiau būna kartais ir žiemą. Polaidžio potvynis pavojingesnis tada, kai po šaltos ilgos žiemos ledas yra storas ir tvirtas, o pavasaris — staigus ir šiltas.

Sampūtiniai potvyniai pastebimi Nemuno deltoje. Stiprūs vakarų vėjai varo marių vandenį prieš srovę, upės tėkmė sustoja — vanduo pradeda kilti, išsilieja.

Atliekant hidrologinius vandens lygio stebėjimus, galima įvertinti van¬dens lygio svyravimą, nustatyti potvynio priežastis, išmokti jį numatyti. Dėl vietos sąlygų (ypač dėl ledo sangrūdų) aukščiausias vandens lygis netgi gretimose vietovėse būna labai skirtingas. Potvynio pavojingumo kriterijus yra vandens lygis aukščiau matavimo posto nulinės atžymos.

Kaip apsisaugoti nuo potvynio ar užtvindymo? Visada galima iš anks¬to numatyti vietas, kur potvynis gali būti pavojingas. Todėl kiekvienas slėnyje gyvenantis ar dirbantis žmogus turi žinoti, kokio potvynio gali¬ma tikėtis: katastrofinio, netikėto, pavasarinio, lietaus poplūdžio.

Galimo katastrofinio užtvindymo vietų gyventojai privalo žinoti: perspėjimo signalus apie artėjantį pavojų,

saugias aukštesnes vietas, kur potvynis jų nebepasiektų, iš anksto numatytus 2—3 kelius, kuriais galima greičiau pabėgti nuo potvynio į saugesnes vietas, ką reikia pasiimti su savimi; kaip apsaugoti liekantį turtą; kaip sustabdyti gamybą, išjungti elektrą ir kitas tiekimo sistemas i

. . .

.

Komentuokite!