Biodyzelinas ir suslėgtos dujos

78 0

,,Suslėgtos dujos ir biodyzelino privalumai“

ĮVADAS..............................3

Suslėgtos dujos

1.1 Plačiau..............................4

1.2 Suslėgtos gamtinės dujos Lietuvoje......................6

1.3 Ekologija..............................7

1.4 Ekonomiškumas..............................8

1.5 CNG pritaikymas..............................8

1.6 CNG naudotojų sunkumai...........................10

Biodyzelino privalumai
2.1 Biodyzelino gamyba..............................11

2.2 Mišiniai ir garantijos varikliams........................11

2.3 Ekonomika..............................12

2.4 Aplinkosauga..............................13

Šaltiniai..............................1

ĮVADAS
Suslėgtų gamtinių ar naftos dujų pagrindinis komponentas yra metanas, kuris turi labai aukštą oktaninį skaičių, gerai susimaišo su oru ir sudega, todėl variklyje galima pasiekti didelį suslėgimo laipsnį, o deginių toksiškumas mažas. Šiose dujose yra labai ribojami etano, propano, butano ir pentano kiekiai, nes, esant dideliam slėgiui, jie kondensuojasi ir trikdo maitinimo sistemos darbą. Labai kenksmingi sieros junginiai.

Biodyzelinas – augalinės ar gyvulinės kilmės riebalų esteris. Pr

riklausomai nuo gamyboje naudojamo alkoholio rūšies – metanolio arba etanolio, jis vadinamas metilo arba etilo esteriu atitinkamai. Biodyzelinas naudojamas mišiniuose su tradiciniu dyzelinu arba grynas. Dažniausiai naudojamus 20% biodyzelino mišinius galima vartoti įprastiniuose varikliuose be techninių pakeitimų. Kadangi biodyzelinas yra geras tirpiklis, tai pradėjus vartoti jo mišinius, pradžioje tenka dažniau keisti kuro filtrus. Grynas biodyzelinas gali būti naudojamas tik tam tikslui pritaikytuose varikliuose.

Mano darbo tikslas yra išanalizuoti biodyzelino privalumus ir plačiau papasakoti apie sulėgtas dujas.

SUSLĖGTOS DUJOS

1.1 Plačiau

Gamtinės dujos kaip degalai pradėtos naudoti da

ar XIX amžiuje, kuriant vidaus degimo variklius. O pirmaisiais suslėgtas dujas naudojančiais automobiliais pradėta važinėti 1930-aisiais metais.

Šiuo metu pasaulyje jau yra daugiau, nei 5,6 mln. suslėgtas gamtines dujas naudojančių automobilių, kuriuos aptarnauja virš 10,5 tūkst. užpildymo stočių bei degalinių. Tiek automobilių, tiek de

egalinių skaičius sparčiai auga.

Šiandien visas pasaulis ieško būdų kaip sumažinti klimato taršą ir pagerinti miestų ekologinę būklę, naudojant mažiau tradicinio automobilinio kuro, pagaminto iš naftos – benzino, suskystintų naftos dujų (SND, angl. LPG), dyzelino, jį pakeičiant ekologišku ir aplinką labiau tausojančiu kuru. Planuojama, kad 2020 m. – Europos Sąjungoje 20 proc. benzino ir dyzelino turės būti pakeista alternatyviu kuru: gamtinėmis dujomis, biodegalais, vandeniliu bei kitais tradicinio automobilių kuro pakaitalais.

Gamtinės dujos susidaro pūvant organinėms medžiagoms, jos yra naudojamos suskystintos arba suslėgtos.

Daugumoje šiomis dujomis varomų automobilių įrengtos dvi maitinimo sistemos – dujų ir benzino arba dyzelino. Atsižvelgiant į šių kuro rūšių savybes, suskystintos naftos dujų (SND) kuras lengvuosiuose automobiliuose yra efektyvesnis, derinant jį su benzininiu varikliu. Suslėgtos gamtinės dujos (SGD (angl. CNG)) dera ir su benzininiais, ir su dy

yzeliniais varikliais.

Gamtinės dujos kaip variklių kuras turi aukštą potencialą. Tai yra nebrangus, švarus, turintis aukštą oktaninį skaičių (130), t.y. nedetonuojantis kuras (palyginimui – populiariausio Lietuvoje naudojamo benzino oktaninis skaičius yra 95). Todėl ir dabar, ir ateityje gamtinės dujos lengvai atitiks leistinas išmetamų dujų normas. Gamtinės dujos kaip variklių kuras gali būti lygiagrečiai naudojamos ir su benzinu ar dyzelinu, ir atskirai – specialiuose išskirtinai gamtinių dujų naudojimui sukurtuose varikliuose.

Ekologinė nauda naudojant gamtines dujas yra neabejotina. Gamtinės dujos yra viena iš švariausių šiuo metu naudojamų automobilių de

egalų rūšių. Vertinant įtaką šiltnamio efektui, jų tarša yra 20-25 proc. mažesnė nei benzino ir 10-15 proc. mažesnė nei dyzelino. Gamtinių dujų unikalumas – jų cheminė sudėtis, šių dujų molekulėse yra ypatingai palankus (¼) anglies ir vandenilio atomų santykis.

Gamtinių dujų, kaip ekologiško kuro privalumai itin gerai atsiskleidžia miestuose – palyginus dyzelino ir dujinio kuro taršą (g/km) nustatyta, kad gamtinės dujos 90 proc. mažiau nei dyzelinas teršia aplinką dūmais, pelenais ir sieros dvideginiu, 50 proc. mažiau – anglies monoksidu ir 20 proc. mažiau – azoto oksidais ir reaguojančiais angliavandeniliais. Palyginus su benzino tarša, gamtinės dujos 80 proc. mažiau teršia aplinką azoto oksidais, 25 proc. mažiau – anglies monoksidais ir 20 proc. mažiau – reaguojančiais angliavandeniliais ir 75 proc. mažiau – anglies dvideginiu.

Gamtinėmis dujomis varomus serijinius automobilius gamina daugelis gamintojų. Šios alternatyvios technologijos infrastruktūra bei paslaugos gana plačiai išvystytos, todėl iš visų alternatyvių ekotechnologijų ji yra labiausiai paplitusi ir prieinama. Kaip ekologiškas kuras automobiliams gamtinės dujos pastaraisiais metais vis labiau skinasi kelią ir Lietuvoje. Dėl palankios mokestinės bazės, taikomos miestų keleivių pervežėjams, didžiuosiuose Lietuvos miestuose kuriamas ir plėtojamas SGD degalinių tinklas, atsiranda vis daugiau transporto priemonių, varomų gamtinėmis dujomis.

1.2 Suslėgtos gamtinės dujos Lietuvoje

Nuo 2011 m. valstybei žengus pirmuosius žingsnius skatinti gamtinių dujų kaip alternatyvaus ekologiško kuro panaudojimą, Lietuvoje SGD (angl. – CNG) infrastruktūros plėtra suintensyvėjo, atsirado daugiau SGD varomų transporto priemonių. Šios te

endencijos turėtų išlikti ir 2016 metais, todėl Lietuvoje ateityje šiuo kuru varomo transporto važinės kur kas daugiau, ypač tai pasakytina apie keleiviams pervežti skirtus miesto ir priemiestinius autobusus, kitą komercinį transportą. Asociacijos NGVA Europe duomenimis, Lietuvoje iš viso važinėja apie 200 transporto priemonių, kuriose įrengtos SGD sistemos. SGD kompresorinės stotys (degalinės) jau veikia penkiuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. SGD varomi maršrutiniai autobusai kursuoja Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune, Panevėžyje. Planuojama, kad ir kitų Lietuvos miestų autobusų parkai papildomai įsigis visiškai naujų ekologiškų SGD autobusų. Tokie autobusai jau pradėjo kursuoti Ukmergėje, Elektrėnuose, Telšiuose ir Marijampolėje.

Tam, kad Lietuvos įmonės imtų realiai mąstyti apie planus naudoti daugiau alternatyvaus kuro, modernizuoti savo automobilių parkus, labai svarbu, kad šio kuro kaina būtų konkurencinga palyginus su tradiciniu kuru, o įmonės, kurios ryžtasi pereiti prie ekologiško kuro, jaustų, kad valstybė palaiko tokias iniciatyvas. Tai patvirtina ir užsienio šalių patirtis – norint, kad gamtinės dujos sėkmingai įsitvirtintų, būtina valstybinė skatinimo politika. 2010 m. galima pavadinti lūžio metais Lietuvos transporto rinkoje. Ekologiško kuro panaudojimas pirmą kartą pradėtas skatinti valstybės lygmeniu – panaikintas akcizas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip variklio degalai vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusuose. Tai reiškia, kad sumažėjus akcizui šiame transporto segmente, SGD tapo konkurencingos iš naftos gaminamiems pr

roduktams.

1.3 Ekologija

Gamtinės dujos – švariausi šiuo metu naudojami automobilių degalai. Panaudojus šiuos degalus vietoj benzino ar dyzelino, išmetamųjų kenksmingų medžiagų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėja iki 90 proc.

Gamtines dujas naudojantys automobiliai išmeta į aplinką tik 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginus su naftos degalus naudojančiais automobiliais

Automobiliuose gamtinės dujos yra saugomos tvirtuose plieno, aliuminio arba anglies pluošto balionuose. Šie balionai sukurti taip, kad išlaikytų ne mažesnį, nei 500 bar slėgį (o tai 2,5 karto daugiau nei maksimalus užpildymo slėgis) ir tarnautų ne trumpiau, kaip 15 metų.

Gamtinės dujos susidaro, vykstant natūraliems procesams ir yra visiškai nekenksmingos gyviems organizmams. Kadangi gamtinės dujos yra lengvesnės už orą, tai patekusios į aplinką, jos kyla į viršų ir greitai išsisklaido. Gamtinių dujų nuotėkis neužteršia dirvožemio, vandens ar oro.

Aplinkoje gamtinės dujos gali užsidegti, tik esant 5-15 proc. dujų koncentracijai ore. Esant mažesnei dujų koncentracijai, jos neužsidega, o esant didesnei, jų degimui trūksta deguonies. Be to, tam, kad gamtinės dujosužsidegtų, reikalinga aukštesnė, nei kitiems degalams temperatūra.

1.4 Ekonomiškumas

Gamtinės dujos visame pasaulyje yra pigesnės, nei naftos produktai. Naudojant suslėgtas gamtines dujas, išlaidas degalams sumažinamos 20-40 proc.

Vienas 1 m3 gamtinių dujų normaliomis sąlygomisyra lygus 1 litrui benzino pagal degalų sunaudojimą, t.y. lengvojo automobiliovidutinės sąnaudos 100 km – 7,5 m3 gamtinių dujų (CNG), autobuso sąnaudos mieste 100 km – 50 m3 gamtinių dujų (CNG).

CNG n. . .

Pagrindinis privalumas, naudojant biodyzeliną, kaip transporto kurą, yra tas, kad lyginant su tradiciniu dyzelinu, jis gali padėti sumažinti šiltnamio dujų emisijas. 100 % biodyzelino (kuris yra retas) naudojimas CO2 emisijas sumažintų 50-60 %, o naudojant 5% mišinį – CO2 emisijos sumažėja 2-2,5 %. Šie skaičiavimai atlikti, įvertinus visą biodyzelino „gyvavimo ciklą“– pradedant grūdų kultivavimu, biodegalų gamyba ir biodyzelino panaudojimu transporto priemonėse. Teoriškai, biodyzelinas gali būti be anglies, nes anglis, išsiskirianti jam degant, natūraliai įsisavinama augančių augalų iš atmosferos. Tačiau praktiškai, anglies sutaupymai gaminant biodyzeliną iš aliejinių augalų yra riboti, nes auginimo ir apdorojimo metu grūdai maišomi su iškastiniu kuru. Biodyzelino naudojimas gali padėti pasiekti Europos nustatytus rodiklius mažinant klimato kaitą. Biodyzelinas taip pat gali padėti sumažinti kai kuriuos transporto priemonių išmetimus, tačiau biodyzelino naudingumas priklauso nuo transporto priemonės tipo ir degalų specifikacijos. Biodyzelinas yra gaminamas iš Europos vietinių žaliavų, taip mažindamas Europos priklausomybę nuo importuojamos žaliavinės naftos. Biodyzelinas yra saugiai ir lengvai suskaidomas mikroorganizmų, ir tai yra didelis privalumas kai kuriais atvejais, pvz. Laivyboje ekologiškai jautriuose vidaus vandenyse.

Šaltiniai

Suslėgtos gamtinės dujos [ Žiūrėta 2015m. gruodžio 14d.]. Prieiga per internetą:

STANISLOVAS BUTELIAUSKAS / AUTOMOBILIŲ SANDARA IR PRIEŽIŪRA Mokomoji knyga 2008.

Suslėgtos gamtinės dujos [ Žiūrėta 2015 gruodžio 14d.]. Prieiga per internetą:

<http://sgdujos.lt/suslegtos-gamtines-dujos-ekologiskas-kuras-automobiliams/>

Ekonomiški ir ekologiški degalai [ Žiūrėta 2015m. Gruodžio 14d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.cng.lt/lt/main/rusis>

Suslėgtos gamtinės dujos (CNG) kaip degalai [Žiūrėta 2015 gruodžio 14d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.autoreviu.lt/portal/categories/10/1/0/1/article/5009/suslegtos-gamtines-dujos-cng-kaip-degalai>

Biodegalai [ Žiūrėta 2015 gruodžio 15d. ]. Prieiga per internetą:

<http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/bioenerlt/index_files/Biodegalai_galut.pdf>

Biodegalų privalumai ir trūkumai [ Žiūrėta 2015 gruodžio 15d. ]. Prieiga per internetą:

<http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/technika/77-bio-de-ga-lu-pri-va-lu-mai-ir-truku-mai>

Švaresnis kuras ir transporto priemonės [ Žiūrėta gruodžio 15d. ]. Prieiga per internetą:

<http://transportlearning.net/competence/docs/EcoDriving_LT.pdf>

Klausimai

Kaip susidaro gamtinės dujos?

Koks yra pagrindinis gamtinių dujų komponentas?

Kokiame amžiuje gamtinės dujos buvo pradėtos naudoti kaip degalai?

Kokie automobilio degalai šiuo metu yra švariausi?

Kaip sutrumpintai yra vadinamos suslėgtos gamtinės dujos?

Kas yra biodyzelinas?

Kur dažniausiai yra naudojamas biodyzelinas?

Kokia Lietuvoje yra pagrindinė žaliava biodyzelino gamybai?

Koks yra pagrindinis privalumas, naudojant biodyzeliną, kaip transporto kurą, lyginant su tradiciniu dyzelinu, aplinkosaugoje?

Kiek procentų biodyzelino turi būti mišinyje, maišant jį su įprastiniu dyzelinu?

Atsakymai

Gamtinės dujos susidaro pūvant organinėms medžiagoms, jos yra naudojamos suskystintos arba suslėgtos.

Suslėgtų gamtinių ar naftos dujų pagrindinis komponentas yra metanas.

Gamtinės dujos kaip degalai pradėtos naudoti dar XIX amžiuje, kuriant vidaus degimo variklius.

Gamtinės dujos – švariausi šiuo metu naudojami automobilių degalai. Panaudojus šiuos degalus vietoj benzino ar dyzelino, išmetamųjų kenksmingų medžiagų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėja iki 90 proc.

Suslėgtos gamtinės dujos sutrumpintai yra vadinamos CNG.

Biodyzelinas – augalinės ar gyvulinės kilmės riebalų esteris.

Dažniausiai naudojamus 20% biodyzelino mišinius galima vartoti įprastiniuose varikliuose be techninių pakeitimų.

Lietuvoje pagrindinė žaliava gamybai yra aliejus, išspaustas iš šalyje auginamų rapsų.

Pagrindinis privalumas, naudojant biodyzeliną, kaip transporto kurą, yra tas, kad lyginant su tradiciniu dyzelinu, jis gali padėti sumažinti šiltnamio dujų emisijas.

Mišiniai yra įprasti daugelyje šalių, dažniausiai naudojamas 5 % mišinys t.y. 5 % biodyzelino, 95 % įprastinio dyzelino.

Join the Conversation