APLINKOS MONITORINGAS IR FIZINĖ TARŠA KURSINIS PROJEKTAS

171 0

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS

APLINKOS APSAUGOS KATEDRA

APLINKOS MONITORINGAS IR FIZINĖ TARŠA KURSINIS PROJEKTAS

Mažeikių savivaldybės aplinkos monitoringo programa

Atliko:

Priėmė: doc. dr. R.

Vilnius, 2016

TURINYS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 1

APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS 1

APLINKOS APSAUGOS KATEDRA 1

Mažeikių savivaldybės aplinkos monitoringo programa 1

Atliko: 1

Pagrindiniai uždaviniai: 3

1.1.5 pav. Suminiai teršalų išmetimų į aplinkos orą kiekiai iš mobilių taršos šaltinių (Oro antropogeninė.2016) 8

1.2.2 pav. Vidutinė skendinčių medžiagų koncentracija upėse 2009-2012 (Paviršinių vandenų..2012) 16

2.Lietuvos valstybinio aplinkos oro monitoringo stebėjimų tinklas [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internet: <https://aplinka.lt/lietuvos-valstybinio-aplinkos-oro-monitoringo-stebejimu-tinklas >.

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos Aplinkos mo

onitoringo įstatymas 1997 m. lapkričio 20 d. Nr. VIII-529 nustatė monitoringo organizacinę struktūrą, kurioje įteisinti trys aplinkos monitoringo lygiai – valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas. Savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo tvarką reglamentuojantys nuostatai – „Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai“, kurie buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. rugpjūčio 16 d. Nr. D1-436. Juose nustatyta savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo, monitoringo programų rengimo ir derinimo, duomenų kaupimo, saugojimo ir teikimo fiziniams bei juridiniams asmenims tvarka. Savivaldybės aplinkos monitoringą pagal specialiai paruoštas programas privalo vykdyti pagal Li
ietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą. Pagrindinis specifinis savivaldybių monitoringo bruožas, lyginant jį su valstybiniu yra tas, kad vykdant savivaldybių lygmens monitoringą, siekiamas detalesnis teritorijos ištirtumas. Savivaldybių aplinkos monitoringas – aplinkos monitoringo sistemos dalis, apimanti savivaldybių lygiu joms priskirtose teritorijose vykdomus sistemingus ga
amtinės aplinkos bei jos komponentų būklės ir jų tarpusavio sąveikos stebėjimus, antropogeninio poveikio aplinkai vertinimą ir prognozes.

Mažeikių savivaldybės aplinkos monitoringo tikslasMažeikių savivaldybės teritorijoje vykdyti sistemingus pagrindinių gamtinės aplinkos komponentų būklės stebėjimus, siekiant gauti išsamią informaciją, kad būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes. Ši informacija turi padėti planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę bei valdymą.

Pagrindiniai uždaviniai:

sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti gamtinės aplinkos būklę Mažeikių savivaldybės teritorijoje, sukuriant būklės duomenų rinkimo sistemą;

analizuoti ir vertinti turimus ūkio subjektų (Mažeikių savivaldybės teritorijoje) aplinkos monitoringo duomenis;

monitoringo duomenis ir išvadas panaudoti rengiant gamtinės aplinkos gerinimo programas, vertinant diegiamų aplinkosaugos priemonių efektyvumą;

teikti monitoringo rezultatus visuomenei ir visoms suinteresuotoms žinyboms, valstybės institucijoms.

 

MAŽEIKIŲ SAVIVALDYBĖS APLINKOS MONITORINGAS

Mažeikių rajono savivaldybės administruojama teritorija yr

ra Telšių apskrityje,  savivaldybė šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie Ventos upės. Šiaurėje ribojasi su Latvija, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, vakaruose – su Skuodo rajono savivaldybėmis.

Mažeikių rajone yra 8 seniūnijos (1.1. pav.): Židikų, Reivyčių, Laižuvos, Viekšnių Tirkšlių, Šerkšnėnų, Sedos, Mažeikių. Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos didesnė dalis yra Ventos vidurupio lygumoje, vakarinė – Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje (altitudė iki 123 m, prie Petraičių), pietinė – Rytų Žemaičių plynaukštės pakraštyje (joje, prie Dagių, yra aukščiausia vieta – 146,9 m). Sausio vidutinė temperatūra – 4,5 °C, liepos 16,5 °C. Per metus iškrinta 630–740 mm kritulių. Savivaldybės teritorija teka Venta su intakais: Šerkšne, Varduva, Vadakstimi (Mažeikių rajono.2017).

Telkšo 6  Mažeikių rajono ežerai, 27 tvenkiniai, didžiausi – Varduvos tvenkinys, Renavo HE tvenkinys, Tulnikų tvenkinys.

Didžiausi mi

iškai – Sedos giria, Žalgirio miškas, Balėnų miškas, Mažeikių miškas. Vyrauja eglynai, pušynai, beržynai. Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, smėlžemiai, ypač pietinėje ir vidurinėje dalyje, šiaurėje ir rytuose – išplautžemiai, Didžlaukių pelkėje – durpžemiai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras, smėlis, durpės. (Mažeikių rajono.2017).

1.1 pav. Mažeikių rajono savivaldybės žemėlapis (Mažeikių rajono.2017).

 

1.1 Aplinkos oro monitoringas

Lietuvoje aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtą valstybinio aplinkos oro monitoringo Lietuvoje tinklą sudaro 14 automatizuotų miestų oro kokybės tyrimo stočių, išdėstytų didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose, kuriose nuolat matuojama azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), ozono, benzeno ir tolueno koncentracijas ore ir meteorologinius parametrus (oro temperatūra, atmosferos slėgis, drėgmė, vėjo greitis ir kryptis) (Aplinkos oro. 2006). Lietuvoje veikia 4 kaimo vietovėse įrengtos stotys, skirtos foniniam oro užterštumui stebėti (Lietuvos valstybinio..2017).

1.1.1 pav. Valstybinio monitoringo stotys Lietuvos teritorijoje (Lietuvos valstybinio..2017).

 

Valstybinio monitoringo stotys Lietuvos teritorijoje išdėstytos tokiu būdu (1.1.1 pav.):

4 Vilniuje, (1 atspindinčios transporto taršą, 2 – miesto foninį užterštumą ir 1 pramonės taršą);

2 Kaune, (1 atspindinti transporto taršą, 1 – atspindinti miesto foninį užterštumą);

2 Klaipėdoje (1 atspindinti transporto taršą, 1 – atspindinti pramonės taršą);

1 Panevėžyje – atspindinti transporto taršą;

1 Šiauliuose – atspindinti transporto taršą.;

Po 1 miesto foninę (Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje);

Foninę taršą atspindi kaimo vietovėse 4 stotys (Preiloje, Žemaitijoje,Aukštaitijoje, Dzūkijoje).

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje – Automatizuota stebėjimų stotis

Aplinkos oro kokybė stebėjimai Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje pradėti nuo 2004 m. Mažeikiuose yra viena automatizuota oro kokybės stebėjimo stotis (1.1.2 pav.). Matavimo stotelėje matuojami SO2, NO2, NO, O3, KD10 ir meteorologiniai parametrai – vė

ėjo greitis, vėjo kryptis, oro temperatūra, drėgmė ir slėgis (Oro kokybės..2009).

1.1.2 pav. Oro kokybės tyrimų stotis Mažeikiai (Oro kokybės..2009).

Pateikti naujausi duomenys apie KD10 ir NO2 koncentracijas ore Mažeikių mieste lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais (1.1.3 pav.). Rezultatai rodo, kad KD10 koncentracija Mažeikiuose yra mažiausia, lyginant su Vilniumi, Kaunu, Šiauliais, Klaipėda, o NO2 koncentracija viena iš mažiausių. Mažeikiuose 2014 m. KD10 koncentracija neviršija 30 μg/m3, o NO2 – 10 μg/m3, kai leistina ribinė vertė 40 μg/m3.

1.1.3 pav. Vitutinės metinės KD10 ir NO2 koncentracijos Lietuvos miestų aplinkos ore 2014 m. (Aplinkos būklė 2014. Tik faktai)

1.1.4 pav. Dienų skaičius, kai buvo viršyta KD10 paros koncentracijos ribinė vertė (50 μg/m3), skaičius 2013-2014 m. (Aplinkos būklė 2014 m. Tik faktai)

Pateikti 2013-2014 m. duomenys apie dienų skaičių, kai buvo viršyta KD10 paros koncentracijos ribinė vertė (50 μg/m3) koncentracija (1.1.4 pav). Mažeikiai yra tarp kitų miestų, kuriuose dienų skaičius, kai viršyta KD10 koncentracija neviršija leistinų viršyti dienų skaičiaus (35 dienos), kurį nurodo ES direktyvų ir Lietuvos teisinių dokumentų reikalavimai.

Pateikti duomenys apie bendrą teršalų kiekį iš stacionariųjų taršos šaltinių (kontroliuojamų leidimais) Mažeikių rajone 2014-2015 metų laikotarpiu (1.1.5 pav.). Matyti, kad nuo 2014 metų bendras išmetamų teršalų kiekis nors ir nežymiai, bet didėja 2015 metais.

Mažeikių rajono sav. 2014 m. bendras išmetamas teršalų kiekis siekė 20099,161 t., tai sudarė 17,78 % visos Lietuvos teritorijoje išmetamų teršalų kiekį, o 2015 m. bendras išmetamas teršalų kiekis siekė 23847,5302 t., tai sudarė 18,08 % visos Lietuvo

os teritorijoje išmetamų teršalų kiekį. Duomenys rodo, kad vien Mažeikių r. sav. iš stacionariųjų taršos šaltinių išmetami teršalai sudaro apie 1/5 visų Lietuvos teritorijoje išmetamų teršalų kiekio.

1.1.5 pav. Suminiai teršalų išmetimų į aplinkos orą kiekiai iš mobilių taršos šaltinių (Oro antropogeninė.2016)

Aplinkos oro kokybė vertinama pagal Europos Sąjungos direktyvose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas normas – ribines vertes (metines, paros, 1 h, 8 h, 35 d./m.) su leistinais nukrypimo dydžiais, informavimo ir pavojaus slenksčiais nustatytais žmonių sveikatai. Aplinkos kokybės vertinimą Lietuvos miestuose atlieka Aplinkos apsaugos agentūra (LR AM Šiaulių. 2015).

Pagal turimus duomenis Šiaulių, Mažeikių, N. Akmenės OKTS 2015 m. nebuvo viršytos KD10, KD2,5 ir NO2 vidutinės metinės ribinės vertės. Neviršytas leistinas vidutinių paros kietųjų dalelių KD10 koncentracijų viršijimų skaičius 35 p./m. nė vienoje OKTS (Šiauliai 19, Mažeikiai 17, N. Akmenė 2). Aplinkos oro kokybė dažniausiai pablogėja šaltuoju metų laiku dėl intensyvaus kūrenimo energetikos įmonėse ir individualiuose namuose bei transporto taršos, pavasarį dėl pakeltosios taršos nuo neišvalytų teritorijų ir transporto taršos (LR AM Šiaulių. 2015).

Kiti oro kokybės vertinimo rodikliai (maksimali 1 valandos ozono, vidutinė metinė azoto dioksido, maksimali 1 valandos azoto dioksido, vidutinė metinė sieros dioksido, maksimali 1 valandos sieros dioksido, vidutinė metinė sieros dioksido, maksimali 8 valandų anglies monoksido, vidutinė metinė arseno, vidutinė metinė nikelio ir vidutin. . .

ėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą: <http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=54ad16c3-1bd9-46d6-accd-746e2f23d425>.

Paviršinių vandens telkinių monitoringas 2012 m [ interaktyvus]. 2017. Žiūrėta 2017 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą: <http://www.mazeikiai.lt/veikla/veiklos sritys/aplinkosapsauga/monitoringas/pavir%C5%A1ini%C5%B3-vandens-telkini%C5%B3-monitoringas/.>.

Join the Conversation