Mokinių anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimas

832 0

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO

TĘSTINIŲ STUDIJŲ INSTITUTAS

Dianos Griciuvienės

Anglų kalbos bendrojo lavinimo mokykloje specialybės

1k. neakivaizdinio sk. studentės

Kursinis darbas

Mokinių anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimas

Darbo vadovė

doc. dr. R.M. Andriekienė

Klaipėda, 2006

TURINYS

ĮVADAS..............................3

1. MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO TEORINĖ ANALIZĖ

1.1 Vertinimo sampratos įvairovė......................5

1.2Pasiekimų vertinimas anglų kalbos pamokose

1.2.1 Vertinimo principai ir tvarka..............5

1.2.2 Vertinimo formos.....................7

1.2.3 Mokymosi pasiekimų vertinimo efektyvinimas.....9

2. POŽIŪRIO Į MOKINIŲ ANGLŲ KALBOS VERTINIMĄ KRETINGOS RAJONO SALANTŲ GIMNAZIJOJE TYRIMAS

2.1 Tyrimo metodika ir eiga........................11

2.2 Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija

2.2.1 Mokinių nuomonės analizė..............12

2.2.2 Tėvų nuomonės analizė................13

2.2.3 Anglų kalbos mokytojų požiūris į pasiekimų vertinimą............................15

IŠVADOS..............................17

LITERATŪRA..............................18

PRIEDAI..............................19

ĮVADAS

Mūsų dabarties visuomenės gyvenimas kinta ypač sparčiai. Globalizacijos, informacinių technologijų amžiuje švietimas išgyvena esmines pe

ermainas. Pasak M.Lukošienės “šiandien vertinimo klausimas itin aktualus ir kartu opus[.]kokybiškas, giluminis ir humaniškas vertinimas, nestabdantis žmogaus plėtotės, orientuojantis pozityvia, konstruktyvia linkme, yra sudėtingas šiandieninio ugdymo klausimas“ (M.Lukšienė, 2000, 387). Keičiasi ugdymo tikslai, mokymo ir mokymosi būdai, mokymosi rezultatų vertinimas. Lietuvos mokyklose taikoma vertinimo sistema yra pernelyg orentuota į galutinius sprendimus apie mokinio žinias bei jų fiksavimą pažymiu. Ji nedera su keliamais ugdymo tikslais ir numatomais rezultatais, šiuolaikiniais mokymo ir mokymosi metodais. Pasikeitus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams vy
yksta mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemos kaita.

Visos egzistuojančios vertinimo sistemos turi vienokių ar kitokių trūkumų. Vertinimo aspektai Lietuvoje yra išsamiai tyrinėti mūsų krašto mokslininkų V. Jakavičiaus, A. Juškos, V. Rajecko ir kt. „Ko gero nuo to laikų, kai buvo pa
arašytas pirmasis pažimys[..]ginčijamasi dėl jų naudojimo.[.]kai kas įrodinėjo, esą pažymių rašymas nužmoginąs ugdymą ir kurstąs nepasitikėjimą tarp mokinių ir mokytojų[.]Nepaisant kritikos ir ginčų, mokiniai ir toliau yra vertinami, o pagrindiniai būdai iš esmės nesikeitė visą amžių“(I.R.Arends, 1998, 239-240).

Vykdoma švietimo reforma veda prie ugdymo turinio individualizavimo, kuris įgyvendinamas per naujus vertinimo kriterijus, vertinimo sistemas bei neformalųjį vertinimą. Vertinimo tikslas – suteikti moksleiviams, jų tėvams ir mokyklos vadovybei informaciją apie kurią nors atliktą veiklą, mokslo rezultatus. Dabartinė dešimtbalė vertinimo sistema senokai netenkina nei mokytojų, nei moksleivių. Kyla žinių kokybės, mokinių suinteresuotumo, iniciatyvumo, baimės, prastoko pamokų lankomumo problemos. Dauguma mūsų mokyklų mokytojų ieško ir bando taikyti efektyvius vertinimo būdus. Būtina vieninga ir lanksti, objektyvi ir, svarbiausia, – mokymosi motyvaciją stiprinanti vertinimo sistema. Vertinimo sistemos tikslas turėtų bū
ūti – moksleivių tobulėjimas. Pagrindiniai uždaviniai: mokymosi kokybės kėlimas, geresnis įgūdžių ir sugebėjimų ugdymas, įtampos mažinimas, kolegialumo principo įvedimas.

Tyrimo objektas – 6A,B klasių mokinių pasiekimų vertinimo galimybės.

Tyrimo subjektai – mokytojai, mokiniai, tėvai.

Tikslas – teoriniu ir empiriniu aspektu išanalizuoti anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo būklę ir numatyti tobulinimo galimybes.

Uždaviniai

1. Atlikti problemos teorinę analizę.

2. Išanalizuoti anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo būklę mokytojų, tėvų ir mokinių požiūriu.

3. Numatyti anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo tobulinimo galimybes.

Metodai

1. Mokslinės literatūros analizė: pedagoginės, psichologinės literatūros studijavimas; koncepcijų, sampratų ir požiūrių lyginamoji analizė.

2. Anketinė apklausa: respondentų nu

uomonių išsiaiškinimas užpildant anketas, apklausos rezultatų interpretacija.

1.ANGLŲ KALBOS PASIEKIMŲ VERTINIMO TEORINĖ ANALIZĖ

1.1 Vertinimo sampratos įvairovė

Mokslininkai įvairiai įvardina vertinimo sampratą. V. Rajeckas teigia, „kad vertinimo sistema – tai mokinių mokymo rezultatų išreiškimo ir įforminimo tvarkos organizavimas“(1999, 305). L. Jovaiša teigia, jog „vertinimas – tai konkretus ir vienareikšmis pedagogų ar moksleivių veiklos ir elgesio kokybės laipsnio nustatymas pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokymosi ir darbo normas“(L.Šiaučiukienienė, 2002, 132). Pagal R.I.Arends „vertinimo terminas paprastai siejamas su visa mokytojo surinkta ir apibendrinta informacija apie savo mokinius ir klases[.]vertinimas daugiausiai koncentruojasi į informacijos rinkimą ir apibendrinimą, tuo tarpu kai įvertinimo terminas paprastai nusako patį sprendimų darymą, skiriamąją vertę arba sprendimą apie vertingumą“(1998, 218-219). Kaip matome, pagal R. I. Arends, vertinimas yra siekimas, surinkus tam tikrą informaciją, padaryti sprendimus. Gage N.L., Berliner D.C.(1994, 456)taip pat teigia, kad „vertinimas- informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad galima būtų padaryti sprendimą[.]mokytojas sprendžia apie savo mokinius“. Pagal mūsų šalies mokslininkus, vertinimas – mokinių darbo kokybės laipsnio nustatymas.

Vertinimas šiuolaikinėj ugdymo institucijoje turėtų būti – integrali ugdymo proceso dalis, skatinanti mokinio asmeninę brandą, mokymosi motyvaciją, jo tobulėjimą ir nuostatą mokytis visą gyvenimą. Šiuolaikinė mokykla teikia šiuolaikinę ugdymo filosofiją, siūlo naujus ugdymo būdus, aktyvios veiklos metodus, kurie orientuoti į vaiko amžiaus ypatumus, jo individualybę, poreikius, polinkius ir interesus. Dabar centre – vaikas. Keičiasi mokytojų samprata ap

pie vertinimą ir būdai.

Mūsų šalyje gerokai pasistūmėta keičiant atgyvenusią vertinimo sampratą. Šiai dienai visos ugdymo įstaigos remiasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministerijos 2004 m. Vasario 25 d. įsakymu. Sampratoje vartojama ši vertinimo sąvoka: vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.(smm.lt) Be to valstybės švietimo strategijoje 2003-2012 metų nuostatose numatyti mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistemos kūrimo uždaviniai.

1.2 Pasiekimų vertinimas anglų kalbos pamokose.

1.2.1 Vertinimo principai ir tvarka

Vertinimas grindžiamas šioulaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais , atitinka ugdymo ir ugdymosi tikslus . Šiandien mokytojas turi suvokti, kad vertinimas jau ne drausminė priemonė, rykštė neklusniam mokiniui, bet viena iš ugdymo proceso dalių, skatinanti moksleivio mokymosi motyvaciją, jo tobulėjimą, nuostatą mokytis visą gyvenimą. Pasak Gailienės D., Bulotaitės L., Sturlienės N.(1996) kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas ir vaiko vertinimas neatsižvelgiant į jo pastangas, atliktą darbą, pasiektą pažangą ir kt. yra netinkamas šiandien. Reikia stengtis remtis ne kiekybiniais rodikliais, o kokybiniais. Iš to, kaip mokiniai atlieka užduotis, kokius vertinimus jie gauna ir kaip jų žinias ir gebėjimus vertina mokytojai, padaromos reikšmingos ir ilgalaikės išvados, dažnai lemiančios moksleivio gyvenimo būdą. Objektyvus įvertinimas mokiniui reiškia labai daug. Jis apsprendžia mokinio pastangas, darbo sistemingumą. Pasak Venclovienės O.„ vertinimo pa

askirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, išsiaiškinti savo pasiekimus ir, palyginus su Išsilavinimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ir veiklos.“(2005, 23) Pagrindiniai vertinimo tikslai šiandieninėje mokykloje turėtų būti:

• Moksleivių pasiekimų ir pažangos diagnozė, t.y. parodyti ką moksleivis žino ir geba, ką reikia gilinti ir tobulinti.

• Skatinti moksleivio pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti gebėjimą adekvačiai įvertinti mokymosi spragas, savo polinkius ir galimybes, realiai kelti sau ateities tikslus.

• Fiksuoti mokymosi rezultatus (pasiekimai fiksuojami išėjus temą, pasibaigus pusmečiui, mokyklos pakopai). Fiksavimo būdai įvairūs: pažymys, aprašas, recenzija ir kt.

• Mokymosi rezultatų fiksavimas padeda nustatyti moksleivio pažangą, pasiekimus, palyginti savo pasiekimus su ankstesniais bei kitų bendraklasių pasiekimais, su valstybės nustatytais išsilavinimo standartais.

• Informuoti apie moksleivio pasiekimus ir pažanga tėvus ko, kiek ir kaip išmoko jų vaikai, mokytoją – apie taikomų ugdymo metodų tinkamumą, ugdymo turinio atranką, o švietimo strategus – apie dalykų programas, standartų ir egzaminų reikalavimų atitikimą mokinių potencinėms galioms.

• Vertinami moksleivio pasiekimai, pažanga ir pastangos. Atsižvelgdamas į moksleivio pasiekimus, daromą pažangą, mokytojas turi koreguoti ugdymo turinį ir patį procesą.

• Vertinimo objektas turi būti žinios, bendrieji ir dalyko gebėjimai. Aiškūs vertinimo kriterijai yra svarbiausi vertinant moksleivio žinias ir gebėjimus. Pagrindinis orientacinis dokumentas – išsilavinimo standartai.

Todėl mokytojo uždavinys sukonkretinti, individualizuoti šiuos išsilavinimo standartus, atsižvelgiant į kiekvieno moksleivio gebėjimus, bendrą klasės lygį. T

. . .

Komentuokite!