Fizikos špera

359 0

Ką nagrinėja geometrinė optika?

Šviesos sklidimo savybes.

Kaip apskaičiuojamas santykinis lūžio rodiklis?

Kokiais metodais galima gauti šviesos interferenciją?

Jungo plyšių metodas

Frenelio veidrodžių ir biprizmės metodas

Niutono žiedų metodas

Žameno, Maikelsono ir kitų interferometrų principai.

Ką vadiname šviesos difrakcija?

Šviesos bangų užlinkimas už kliūčių.

Poliarizacijos plokštuma.

Kam naudojamas dvejopas šviesos lūžimo reiškinys?

Tiesiškai poliarizuotai šviesai gauti.

Optiškai aktyvios medžiagos

Kvarcas, terpentinas, nikotinas, cukraus ar spirito tirpalas vandenyje ir kt.

Kokius žinote absorbcinius spektrus? Kokios medžiagos juos sukelia?

Linijinis, ištisinis, juostinis. Linijinis – praretintos vienatomės dujos; ištisinis – suslėgtos dujos, skysčiai, kieti kūnai; juostinis – daugiatomės dujos.

Kaip apskaičiuojama emisijos geba?

Kirchofo dėsni

is.

Konkrečioje temperatūroje kūno emisijos gebos ir absorbcijos gebos santykis nepriklauso nuo to kūno prigimties.

Vino poslinkio dėsnis.

Absoliučiai juodo kūno spinduliavimo spektrinio tankio maksimumą atitinkantis bangos ilgis yra atvirkščiai proporcingas kūno temperatūrai.

Išorinis fotoefektas.

Elektronų spinduliavimas iš kietųjų kūnų (metalų, puslaidininkių, dielektrikų) ir skysčių, jiems absorbavus elektromagnetinį spinduliavimą, vadinamas išoriniu fotoefektu.

Einšteino lygtis fotoefektui, išvardinti dydžius.

– elektronų išlaisvinimo darbas, – Planko konstanta, – dažnis.

Fotonas.

Elektromagnetinės energijos kvantas, dalelė, pasižyminti ir banginėmis ir korpuskulinėmis savybėmis.

Fotono impulso išsireiškimas.

, ,

Geometrinės optikos dėsniai.

Vienalytėje terpėje šviesa sklinda tiesiai.

Kritęs ir atsispindėjęs spinduliai yra vienoje plokštumoje bei kritimo kampas

s lygus atspindžio kampui.

Atskiri spinduliai sklinda nepriklausomai vienas nuo kito.

Lūžęs bangos spindulys yra toje plokštumoje, kurioje kritęs spindulys ir tiesė, statmena kritimo paviršiui.

Ką parodo absoliutinis lūžio rodiklis?

Kiek kartų toje aplinkoje šviesos greitis yra mažesnis nei vakuume.

Ką nagrinėja banginė optika?

Šviesos bangines savyb

bes.

Šviesos interferencija gamtoje.

Muilo burbulai, kompaktiniai diskai, benzino paviršius.

Paaiškinti kada matysime centre tamsų, o kada šviesų žiedą.

Šviesų žiedą matysime kai plyšyje tilps nelyginis Frenelio zonų skaičius m, o tamsų – kai lyginis Frenelio zonų skaičius m.

Mokėti grafiškai pavaizduoti natūralią šviesą.

Vektorių E amplitudės visomis kryptimis yra vienodos.

Maliu dėsnis.

– pro analizatorių praėjusios šviesos intensyvumas.

– kampas tarp analizatoriaus optinės ašies ir poliarizacijos plokštumos.

– poliarizacijos srovės stipris

Išvardyti dydžius

– poliarizacijos plokštumos pasukimo kampas, – tirpalo specifinis sukimas, – tirpalo koncentracija, – medžiagos sluoksnio storis.

Bugerio – Lamberto dėsnis (šviesos sugertis).

– pradinis šviesos intensyvumas, – šviesos praeitas atstumas, – absorbcijos koeficientas.

Ką nagrinėja kvantinė optika?

Korpuskulines šviesos savybes.

Absoliučiai juodas kūnas.

Kūnas, kurio absorbcijos geba lygi 1 bet kokioje temperatūroje.

Stefano – Bocmano dėsnis.

– energinis šviesis, – Stefano – Bocmano konstanta, T – temperatūra.

Absoliučiai juodo kūno spinduliavimo išvados.

Absoliučiai juodo kūno spinduliuojamas spektras yra ištisinis.

Spinduliavimo spektrinio tankio maksimumas

Kylant temperatūrai

ontent/uploads/2016/12/584070bf894e3//1-kolis_html_73662689.gif" align="ABSMIDDLE" hspace="8" /> artėja prie trumpųjų bangų.

Planko dėsnis.

Dažniu ν virpančio osciliatoriaus energija W gali būti ne bet kokia, o tik dažnio hν kartotinė.

Paaiškinti visiško vidaus atspindžio reiškinį.

Šviesai krintant iš optiškai tankesnės aplinkos į optiškai retesnę (n2<n1) , lūžio kampas yra didesnis už kritimo kampą. Didinant kritimo kampą, didėja ir lūžio kampas. Tam tikro dydžio kampu krintantis spindulys jau nepereina antrąją aplinką, o atsispindi pagal atspindžio dėsnius.

Kokiais banginiais parametrais nusakoma šviesa?

Šviesos bangos ilgis – bangos neitas kelias per periodą.

Šviesos dažnis(kampinis dažnis) – svyravimų skaičius per sekundę.

Banginis skaičius.

Šviesos greitis vakuume ir aplinkoje.

p://mokslai.lt/wp-content/uploads/2016/12/584070bf894e3//1-kolis_html_m6f462963.gif" align="ABSMIDDLE" hspace="8" /> ir

Šviesos monochromatiškumas.

Kas yra tiesinė difrakcinė gardelė?

Stiklo ar kvarco plokštelė, turinti daug lygiagrečių, vienodai vienas nuo kito nutolusių ir vienodos formos bei pločio b rėžių, kurie atskirti pločio a šviesai neskaidriais tarpeliais.

Kero efektas.

Dujos, kai kurie skysčiai ir skaidrūs kieti dielektrikai tampa optiškai anizotropiniai stipriame elektriniame lauke.

Kas yra specifinis sukimas ir nuo ko jis priklauso (poliarizacija).

Specifinis sukimas skaitine verte lygus kampui, kuriuo pasukama poliarizacijos plokštuma per ilgio vienetą. Priklauso nuo medžiagos prigimties, temperatūros ir šviesos bangos ilgio.

Fotoefekto reiškinio svarbiausi dėsningumai.

Fotoefektui nėra šviesos intensyvumo slenksčio.

Fotoelektronų energija nepriklauso nuo šviesos intensyvumo.

Fotoelektronų maksimali energija priklauso nuo spinduliavimo dažnio.

Kiekvienai medžiagai egzistuoja savita dažnio riba(raudonoji riba), nuo kurios susidaro fotoefektas.

Komptono reiškinys.

Tarp išsklaidytų rentgeno spindulių, be pradinio ilgio λ bangų, buvo ir didesnio ilgio λ’ rentgeno spindulių.

Regimosios šviesos bangos ilgio diapazonas.

380 – 760 nm

Užrašykite kur optiškai retesnė ir tankesnė aplinkos

Kai kritimo kampas didesnis už lūžio, tai krenta iš retesnės į tankesnę. Viršuje retesnė, apačioje tankesnė.

Kokiais fotometriniais parametrais nusakoma šviesa?

Šviesos srautas – vidutinis optinio spinduliavimo galingumas

Šviesos stipris I – šviesos srautas, tenkantis vienam erdviniam kampui (cd).

Ryškumas B – paviršiaus šviesos stiprumo tankis tam tikra kryptimi.

Ką vadiname koherentinėmis bangomis?

Vienodos krypties, dažnio ir pastovaus fazių skirtumo bangos.

Ką vadiname dispersija?

Bangų fazinio greičio priklausomybė nuo dažnio.

Pavaizduoti grafiškai iš dalies ir pilnai poliarizuotą šviesą.

A – natūrali šviesa, b – pilnai poliarizuota, c – iš dalies poliar

rizuota.

D. Briusterio dėsnis.

Paaiškinti paprastąją ir selektyviąją absorbciją.

Jei visų ilgių bangos absorbuojamos vienodai, absorbcija vadinama paprastąja.

Jei kai kurių ilgių bangos absorbuojamos labai stipriai, tokia absorbcija vadinama selektyviąja.

Reilio dėsnis (išskaidoma šviesa).

Jei šviesą sklaidančių dalelių matmenys yra daug mažesni už krintančios į ją šviesos bangos ilgį λ, tai išsklaidytos šviesos intensyvumas I yra atvirkščiai proporcingas bangos ilgiui ketvirtuoju laipsniu.

Kam lygus fotono energinis kvantas.

Raudonosios ribos dažnis

Kokiais vienetais matuojamas šviesos srautas ir šviesos stipris ir kaip jie žymimi?

Šviesos srautas . Matuojamas liumenais (lm).

Šviesos stipris I. Matuojamas kandelomis (cd).

Nurodyti sąlygas kad įvyktų difrakcija.

Objekto arba skylės dydis turi būti šviesos bangos ilgio eilės.

Kas įvyksta apšvietus tiesinę difrakcinę gardelę balta šviesa?

Apšvietus balta šviesa, maksimumai išskleidžiami į spektrą (išskyrus centrinį).

Kas yra interferencija?

Koherentinių bangų superpozicija arba vektorinė sudėtis.

Interferencijos max ir min, kam turi būti lygus susitikusių bangų fazių skirtumas?

Maksimumas – fazių skirtumas lygus 0.

Minimumas – fazių skirtumas lygas 180 laipsnių arba .

Heigenso ir Frenelio principas aiškinantis bangų užlinkimą.

Kiekvienas sklindančios bangos paviršiaus taškas yra antrinių koherentinių bangų šaltinis.

Dėl kokios priežasties balta šviesa prizmėje išsiskaido į spektrą?

Dėl šviesos dispersijos.

Komentuokite!