DABARTIES EKONOMIKOS KELIAMOS PROBLEMOS IR DARNUS VYSTYMASIS

343 0

Dabarties ekonomikos keliamos problemos ir darnus vystymasis

DABARTIES EKONOMIKOS KELIAMOS PROBLEMOS IR DARNUS VYSTYMASIS

Makroekonomikos referatas

Akademija, 2014

TURINYS

ĮVADAS

DABARTIES EKONOMIKOS KELIAMOS PROBLEMOS.................4

DARNUS VYSTYMASIS..............................8

2.1. Lyčių lygybė ir jos svarba darniam vystymuisi.....................8

2.2. Ekonominio augimo poveikio aplinkai..........................12

IŠVADOS..............................16

LITERATŪRA..............................18

ĮVADAS

Pastaruoju metu dažnai keliamas klausimas, kodėl ekonomikos mokslas nepadeda numatyti krizių ir apsisaugoti nuo jų sukeliamų pražūtingų padarinių. Atliekant logistinę analizę, buvo prieita prie išvados, kad pagrindinis veiksnys, kliudantis darniai ekonomikos raidai, yra pati ekonomikos teorija ir pasenusi jos paradigma. Neseni tyrimai parodė, kad esama iki šiol neatskleistų ekonominių dėsnių, kurių paradoksalus veikimas su

ukelia kritines situacijas. Ekonomikos mokslas privalo gerai pažinti tuos dėsnius ir tinkamai juos panaudoti krizių suvaldymui. Kai tai įvyks, ekonomika taps darnia, fundamentalia teorija.

Šiuolaikinei visuomenei tenka susidoroti su įvairiausiais iššūkiais, kuriuos skatina spartūs globalizacijos procesai, kintančios ekonominės sąlygos, vykstantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai ir pan. Todėl atsiranda poreikis analizuoti ir vertinti įvairių bei glaudžiai tarpusavyje susijusių tikslų suderinamumo tendencijas. Siekiant lyčių lygybės užtikrinimo visose gyvenimo srityse, analizuojami ir vertinami moterų ir vyrų padėties pokyčiai.

Didelis dėmesys turi būti skiriamas diskusijoms, kokiomis kr

ryptimis veikti, kaip keisti visuomenės struktūras, palaikančias nelygybę vyrų ir moterų santykiuose, kaip pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių moterų ir vyrų vertybių bei prioritetų, kaip įgyvendinti vieną iš darnaus vystymosi tikslų.

Ekonomikos augimas gali turėti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį so

ocialinei ir aplinkos sritims. Augimas, suderintas su socialine ir aplinkos sritimis, yra vadinamas darniu vystymusi.

Pažeista aplinka taip pat žymi susilpnintą ekonominių (gamtinių) išteklių pagrindą. Skurdas taip pat žmones skatina pereksploatuoti aplinką (esminis ilgalaikis ryšys tarp skurdo ir aplinkos degradacijos). Skurdas veda į konfliktus, o konfliktai – į skurdą. Konfliktai taip pat kreipia į aplinkos pažeidimus ir jos ribotumo augimą, o pažeista ribota aplinka skatina stiprius socialinius konfliktus. Todėl, siekiant ekonomikos augimo, būtina atsižvelgti į socialinę ir aplinkos sritis.

Darbo tikslai:

Apibūdinti dabarties ekonomikos problemas.

Apibūdinti darnų vystymasi.

1. DABARTIES EKONOMIKOS KELIAMOS PROBLEMOS

Daug kalbama apie subalansuotą ekonomikos, tiksliau ūkio, vystymąsi, tačiau beveik niekada neužsimenama apie ekonomikos kaip mokslo darną kitų mokslų kontekste. Aiškėja, kad chaosas ūkyje kyla ne dėl kokių nors išorinių priežasčių, o dėl ekonomikos mokslo kaltės – ekonomikos mokslas neatlieka sa

avo prigimtinės priedermės subalansuoti ir užtikrinti darnią ūkio grandžių raidą. Tuo tarpu pats ekonomikos mokslas patiria krizę dėl nepakankamos darnos su kitais mokslais. Egzistuoja nuomonė, kad pradiniame ekonomikos mokslo raidos etape buvo neteisingai ar nepilnai suformuluota ekonomikos paradigma ir dėl to ilgainiui ekonomikos mokslo efektyvumas sumenko, susiformavo gili ekonomikos mokslo krizė.

Ekonomika siekia darnos, bet būtent pats ekonomikos mokslas tos darnos ir nepalaiko. Kitaip tariant, pati ekonomikos teorija nėra subalansuota, yra nedarni. Ekonomikos teorija remiasi nepilna savo dėsnių visuma, dalies savo dė

ėsnių, veikiančių paradoksaliu būdu, visai nepažįsta, ir dėl to nesupranta kai kurių ekonominių reiškinių vyksmo bei nepajėgia tinkamai nukreipti ūkio raidos. Nevaldoma ar neteisingai valdoma ūkio sistema nuolat patiria krizes.

Daug klasikų kėlė sau uždavinį ekonomikos teoriją sukurti pagal bendrąjį fizikos modelį. Tačiau šis uždavinys pasirodė esąs per sudėtingas. Jau senai tapo aišku, kad empiriniai tyrimai neapčiuopia kai kurių fundamentaliųjų ekonomikos dėsnių. Tobulinant teoriją, buvo prieita prie išvados, jog neįmanoma gauti atsakymų į svarbius klausimus pasilikus dabartinių, sustabarėjusių paradigmų rėmuose. Daug išvadų yra nepastovios varijuojant kai kurių modelių parametrams. Viena vertus, ekonomikos teorija nesugeba rasti jai keliamų neatidėliotinų ekonominės politikos sprendimų, kita vertus, ji sukaupė daug teorinių faktų, rodančių jos metodų ribotumą. Aiškėja, kad ekonominės teorijos metodai ir modeliai dažnai nėra adekvatūs gyvenimo tikrovei. Teorija laikoma krizine, kai jai keliami uždaviniai negali būti išspręsti tai teorijai įprastais metodais. Tai verčia peržiūrėti teorijos tikslus ir keisti tyrimų paradigmas. Darytina išvada, kad, nežiūrint progreso, ekonomikos teorija patiria gilią ir užsitęsusią krizę .

Paradigmą mes suprantame kaip visumą teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi ekonomikos teorija. Bet paradigmą galima suprasti dar plačiau – kaip istorinį pavyzdį, tai yra, kaip mokslo pasiekimą, kuris tam tikrą laiką mokslo visuomenei tarnauja kaip mokslinių problemų sprendimo modelis. Tai plačiai paplitę mokslinių ty

yrimų praktikos pavyzdžiai, taip pat dėsniai, teorijos, jų praktiniai taikymai, tyrimų metodikos, net įranga. Tokie modeliai paprastai būna pateikti vadovėliuose ar klasikiniuose mokslininkų veikaluose.

Ekonomikoje paradigmos supratimas gana miglotas. Ekonomikos mokslo krizės anatomija kaip piramidinė struktūra, kurios pagrindą sudaro neoklasikinės ekonominės paradigmos krizė, savo ruožtu nulemianti ar palaikanti ekonominės teorijos krizę, o ant šių formuojasi visos ekonomikos krizė.

Piramidinis ryšys rodo (1 pav.), koks yra svarbus paradigmos, tai yra tų teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi ekonomikos teorija, atitinkamumas ir teisingumas visos teorijos atžvilgiu. Netinkamos pradinės prielaidos griauna virš jų esančių struktūrų darną. Nesant teisingų pradinių prielaidų, apie darnios teorijos sukūrimą negali būti nei kalbos. Kita vertus, griūvanti ekonominė teorija tarsi „reikalauja ją gelbėti“ – kurti darnią teoriją.

Šiuolaikinės ekonominės krizės struktūra

1 pav. Šaltinis: Stasys Girdzijauskas, remiantis Usanovu, Kuhnu.

Paradigmos klaidingumas, jos neapibrėžtumas lemia pačios ekonomikos kaip mokslo chaotiškumą. Ekonomika neturi vieningos, bendros atskirų principų, dėsnių ir taisyklių sistemos. Tai rodo, kad iki šiol nėra sukurta Bendroji ekonomikos teorija, kai visi pagrindiniai, fundamentalieji mokslai, tokias teorijas seniai turi.

Ekonomikos paradigmos apibrėžiamos gana įvairiai. Paradigmų daugiaprasmiškumas, jų neapibrėžtumas, išplaukęs pobūdis teoriją pavertė mokslu, kuris neturi aiškios sistemos. Neseni tyrimai parodė, kad egzistuoja ekonominių paradigmų visuma, galinti užtikrinti tvarią ekonomikos raidą. Aiškėja, kad gali būti sukurta ir bendroji ekonomikos teo

orija, paremta šiais naujais bendramoksliniais augimo paradigmų tipais (2 pav.):

Ekonomika yra auganti populiacija. Ekonominės populiacijos parametrai bėgant laikui keičiasi, t.y. ekonomika yra laiko funkcija.

Augimo greitis gali būti įvairus. Augimo greičio tipas yra skiriamasis ekonominių populiacijų bruožas.

Augimo greičio tipas formuoja augimo modelio specifiką, tai yra augimo modelis, jo tipas, priklauso nuo augimo greičio pobūdžio (tiesinis, eksponentinis, logistinis). Čia atsispindi augimo modelio santykis su augimo erdve.

Erdvės (rinkos), kurioje auga populiacija, užpildymo būdas (laisvas, prisotinantis).

Erdvės (rinkos), kurioje auga populiacija tipas (begalinė rinka, ribota, tarpinė).

Augimo ir erdvės santykis formuoja ekonominius dėsnius. Dalis šių dėsnių yra paradoksalūs ir iki šiol buvo nežinomi.

Augimo paradigmos struktūra

2 pav. Šaltinis: Stasys Girdzijauskas

Gali kilti abejonių, kaip galėjo ne vieną šimtmetį egzistuoti mokslas, kurio paradigmos buvo netinkamai ar prieštaringai apibrėžiamos? Galima įtari, kad būtent tai ir kėlė dideles problemas ekonomikos mokslui. Problemos egzistavo ir anksčiau, tik dabar įsivyravusi globalizacija jas sustiprino ir paryškino.

Šiuolaikinė mokslo sistema remiasi mokslų kooperacija ir tarpdiscipliniškumu. Plačiai žinomi mokslai biofizika, biochemija, bioinformatika ir kt. Visi tie mokslai intensyviai naudojasi matematinio aparato galimybėmis. Matematika pasirodė besąs efektyvus tyrimų įrankis, todėl greitai tapo neatskiriama kitų mokslų dalimi. Matematiniai modeliai leidžia spręsti sudėtingiausias įvairių mokslų problemas. Ji kai kada dar vadinama „mokslų tarnaite“. Tačiau ekonomikoje yra kitaip – ten ji . . .

acijos lygio augimo dėl pasiūlos šoko, kurį gali sukelti, pavyzdžiui, naftos kainos padidėjimas. Taigi, atsižvelgus į darnaus vystymosi aplinkos sritį, diegiant technologijas gali būti tausojami gamtos ištekliai.

IŠVADOS

Nestabilios situacijos ekonomikoje kyla ne dėl kokių nors išorinių priežasčių, o dėl ekonomikos mokslo kaltės – jis neatlieka savo prigimtinės priedermės subalansuoti ir užtikrinti darnią ūkio grandžių raidą. Pati ekonomikos teorija nėra subalansuota, ji yra nedarni, jos paradigma yra pasenusi. Ekonomika neturi vieningos, bendros atskirų principų, dėsnių ir taisyklių sistemos. Iki šiol nėra sukurta Bendroji ekonomikos teorija.

Priežastys, lėmusios klaidingos paradigmos pasirinkimą, – marksizmo išplitimas ir per stipri orientacija į įvykių fiksavimą ir vidinių reiškinių analizės ignoravimas.

Augimo paradigma yra esminis ekonomikos teorijos paradigmos tipas. Ši paradigma leidžia išryškinti logistinį augimą. Naujųjų paradigmų panaudojimas leido aptikti du naujus ekonominius dėsnius (paradoksus): populiacijų raidos prisotintoje aplinkoje didėjančio efektyvumo paradoksą ir skolos spąstų paradoksą. Naujieji dėsniai leistų subalansuoti ekonomikos teoriją, o visos ekonomikos raida taptų darni.

Itin sparčiai augant gamybai, pernelyg sumažėja nedarbo lygis, kurį parodo didėjantis infliacijos lygis. Didėjantis infliacijos lygis mažina realųjį darbo užmokestį, realiąsias pajamas, taip pat didina skurdo lygį. Valdžios sektoriaus išlaidų dalis su BVP priskiriamos socialinei darnaus vystymosi sričiai. Tačiau per greitas išlaidų augimas gali skatinti gamybos ir infliacijos lygio didėjimą.

Lyčių lygybės įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių principų, kuriais vadovaujasi kiekviena demokratinė valstybė; jis glaudžiai susijęs su darnaus vystymosi tikslais. Lygybė tarp moterų ir vyrų yra ne tik žmogaus prigimtinių teisių dalis, bet ir darnios visuomenės plėtros prielaida bei vystymosi rodiklis.

Nors politinis dalyvavimas ir sprendimų priėmimas išliko vyrų prerogatyva, statistiniai duomenys byloja, jog moterų užimtumas didėja, vis daugiau moterų siekia ekonominio savarankiškumo. Todėl galima teigti, jog moterų dalyvavimo darbo rinkoje galimybės gerėja, o lyčių lygybė prisideda prie ekonominio augimo ir darnaus vystymosi.

Gamybai išaugus iki tam tikro lygio, taršos emisija gali pradėti mažėti. Tačiau siekiant išvengti galimų nepataisomų gamtos nuostolių, būtina diegti technologijas. Technologijos diegtinos atliekų perdirbimo, atsinaujinančių energijos šaltinių srityse. Tai leistų išvengti infliacijos lygio augimo dėl pasiūlos šoko, kurį gali sukelti, pavyzdžiui, naftos kainos padidėjimas ar išteklių ribotumas. Taigi atsižvelgiant į darnaus vystymosi aplinką, diegtinos technologijos, tausojančios gamtinius išteklius.

LITERATŪRA

DOMARKAS, V. ; JUKNEVIČIENĖ, V.; KAREIVAITĖ, R.; (2012). Institucinės dimensijos vaidmuo darnaus vystymosi koncepcijoje. Viešoji politika ir administravimas, [žiūrėta 2015 – 05- 06], prieiga per internetą: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0CB8QFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.vpa.ktu.lt%2Findex.php%2FPPA%2Farticle%2Fdownload%2F2503%2F1876&ei=HX9UVZmKPIKOsgGO0oCoBA&usg=AFQjCNFtbXDcNYijJGKWhhyVg6pjsZQW0A&sig2=v8vIIGtRUT0lWHUz34mcQA

European Commision (2011). Strategy for equality between women and man 2010 – 2015. Luxembourg: Publications Office of the European Union; [žiūrėta 2015 – 05 – 06], prieiga per internetą: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0CB8QFjAA&url=http%3A%2F%2Fec.europa.eu%2Fjustice%2Fgender-equality%2Ffiles%2Fstrategy_equality_women_men_en.pdf&ei=5I5UVaLVLIu2sQGm2IGoBA&usg=AFQjCNG_ZaeuOYffh9k-ApDJUexUuG78mw&sig2=UIEphwU9reTqcT3YNFI3yg

European Commission (2009). Report on equality between women and men – 2009. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities; [žiūrėta 2015-04-29], prieiga per internetą: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0CB8QFjAA&url=http%3A%2F%2Fec.europa.eu%2Fsocial%2FBlobServlet%3FdocId%3D2323%26langId%3Den&ei=x81UVbeJMYjJsQH0zoGwBA&usg=AFQjCNGn1wyWoHBMyBVPZkuKN3KkXgbBiA&sig2=FV8wt0oD2eyDhKqGKF1KZg

GIRDZIJAUSKAS, S., (2013), Darnios ekonominės raidos kliuviniai. Darnus Lietuvos vystymasis; [žiūrėta 2015 – 04 – 15], prieiga per internetą: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0CB8QFjAA&url=http%3A%2F%2Ffilologija.vukhf.lt%2FDarnus_vystymasis%2Ffiles%2Fres%2Fdownloads%2Fbook.pdf&ei=se9UVcyZE8insAG3xYGwBA&usg=AFQjCNEQvzycobJdImBHWj8lB4ll2feL1Q&sig2=d0s9FketWEuFDVqn3m2f1A

KIAUŠIENĖ, I., (2013), Lyčių lygybė ir jos svarba darniam vystymuisi. Darnus lietuvos vystymaisis; [žiūrėta 2015 – 05 – 04], prieiga per internetą: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0CB8QFjAA&url=http%3A%2F%2Ffilologija.vukhf.lt%2FDarnus_vystymasis%2Ffiles%2Fres%2Fdownloads%2Fbook.pdf&ei=se9UVcyZE8insAG3xYGwBA&usg=AFQjCNEQvzycobJdImBHWj8lB4ll2feL1Q&sig2=d0s9FketWEuFDVqn3m2f1A

ČIEGIS, R.; DILIUS, A.; (2013), Ekonominio augimo poveikio socialiniai ir aplinkos sistemai teorinė analizė. Darnus Lietuvos vystymasis; [žiūrėta 2015 – 04 – 05], prieiga per internetą: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0CB8QFjAA&url=http%3A%2F%2Ffilologija.vukhf.lt%2FDarnus_vystymasis%2Ffiles%2Fres%2Fdownloads%2Fbook.pdf&ei=se9UVcyZE8insAG3xYGwBA&usg=AFQjCNEQvzycobJdImBHWj8lB4ll2feL1Q&sig2=d0s9FketWEuFDVqn3m2f1A

Join the Conversation