SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
TURIZMO IR REKREACIJOS KATEDRA
Studijų programa: TURIZMO ADMINISTRAVIMAS
KARJERA UŽSIENYJE
Darbą atliko:
Klaipėda, 2017
Turinys:
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………………3
Emigracija ir jos priežastys…………………………………………………………………………………………………………4
Kylančios problemos kuriant karjerą lietuvoje………………………………………………………………………………5
Karjera užsienyje……………………………………………………………………………………………………………………….7
Karjera Norvegijoje……………………………………………………………………………………………………………………7
Sėkmės istorija kuriant karjerą Anglijoje………………………………………………………………………………………8
Sėkmės istorija kuriant karjerą Amerikoje…………………………………………………………………………………….9
Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………………..10
Įvadas
Karjera yra vienas iš svarbiausių reiškinių žmogaus gyvenime, ne retai tai tampa prioritetu. Karjeros siekimas yra sudėtingas procesas, ne retai lydimas stresu, konkurencija, bemiegėmis naktimis, nusivylimais, ar net skolomis. Tačiau, kad ir koks sunkus būtų karjeros kelias, pasiekus tikslą tai pasidaro ne taip svarbu, nes yra pasiekiamas pergalingas laimėjimas – karjera. Dar sudėtingesnis šis kelias tampa, jei tenka juo eiti kitoje šalyje. Vis dėlto, nepaisant sunkumų, vis daugiau lietuvių įkopia į karjeros aukštumas tarptautinėse korporacijose užsienyje – juos matome ir tarptautinių bankų viceprezidentų poste, ir žymiausių pasaulio korporacijų specialistų ar vadovų komandoje, sukuria savo verslą. Svarbu atkreipti dėmesį, o kas svarbiausia siekiant karjeros užsienyje?
Tema : Karjera užsienyje
Tikslas: Išanalizuoti karjerą užsienyje
Uždaviniai:
Išsiaiškinti žmonių poreikį kurti karjerą užsienyje
Nustatyti karjeros galimybes užsienyje
Apibrėžti karjeros užsienyje naudą.
1. EMIGRACIJA
Emigracija – žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui.
Dažnos emigracijos priežastys – politinės ar ekonominės, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
Migracija kaip socialiai reikšmingas, individualiai motyvuotas, laisvas ir nuolatinis reiškinys atsirado industrializacijos ir urbanizacijos laikotarpiu. Iki tol migracija buvo siejama su paprasčiausiu žmonių persikėlimu iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, neįvertinant jos padarinių. Daugelį šimtmečių formavęsis migracijos reiškinys ir šiandieniniame globaliame pasaulyje daugelio mokslininkų ir tyrėjų apibūdinamas skirtingai.
Migrantus traukia geresnės nei kilmės šalyje kitų valstybių ekonominės, socialinės ir kitokio pobūdžio sąlygos. Prie jų priskiriami šie veiksniai: didesnės pajamos, mažesni mokesčiai, geresni darbo pasiūlymai, politinis stabilumas, geresnės mokymosi, gydymo paslaugos, religinė tolerancija ir pan. Migracija gali būti susijusi su vidine gimtosios šalies situacija pvz: Prie stūmimo veiksnių priskiriama: karas ar kitoks ginkluotas konfliktas, skurdas, ypač bloga politinė situacija, didelis nedarbas ir menkas užimtumas, mažas atlyginimas, sudėtingos ir sunkios materialinės ir socialinės gyvenimo sąlygos. Veiksniai, skatinantys emigruoti, gali būti trijų lygių: Pirmajam lygiui priskiriami veiksniai, susiję su asmeniniu sprendimu, motyvais, pavyzdžiui, kalbų mokėjimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis. Antrajam lygiui – darbo jėgos paklausos ir pasiūlos bei darbo užmokesčio skirtumai įvairiose valstybėse. Trečiajam lygiui priskiriami veiksniai, susiję su asmens šeima, gimine.
Pastaraisiais metais išvykstančių asmenų skaičius po truputį mažėja, tačiau išlieka labai didelis: 2010 m. iš Lietuvos emigravo 83 tūkst., 2011 – 53,9 tūkst. 2012 – 41,1 tūkst. asmenų (Lietuvos statistikos departamentas 2013). Kiekvienas emigrantas vyksta skirtingais reikalais, bet daugiausia išvyksta dėl darbo.
2. KYLANČIOS PROBLEMOS KURIANT KARJERĄ LIETUVOJE
Dažniausiai jaunam žmogui, ką tik baigusiam studijas yra sunku integruotis į darbo rinką, pradėti nepriklausomą suaugusiojo gyvenimą. Dažniausiai ši problema kyla todėl jog darbdaviai ieško naujo komandos nario tik su gera darbo patirtimi, ištreniruotais įgūdžiais. Naršant internetiniuose tinklapiuose kur yra patalpinami darbo skelbimai, galima rasti įvairaus pobūdžio darbų, tačiau apie 50% iš jų darbą siūlo, arba suteikia pirmenybę tiems kurie turi darbo patirtį. Tačiau jaunam žmogui įgyti patirties nėra taip lengva, arba elementariausiai tam nėra suteikiamų galimybių. Įmonės ne retai vengia priimti į darbą studentus ką tik baigusius studijas. Praktikos mokymo įstaigos ne retai būna neefektingos, nes praktikos vietą norintys rasti studentai dažnai susiduria su problema – įmonės nenori praktikantų, o jeigu studentas yra priimtas praktikai, tai dažniausiai jam yra duodami „smulkūs“, nereikšmingi darbai, kurie ne retai yra nesusiję su įmonės veikla, ar studento profesija. Tuomet potencialus asmuo darbui negauna jokios darbo patirties ar žinių, kurias vėliau galėtų panaudoti ir pritaikyti norimoje darbo vietoje.
Taip pat viena iš svarbių problemų Lietuvos darbo rinkoje yra pasenusi, nusistovėjusi valdymo strategija. Daugumoje įmonių vis dar galima įžvelgti ne šiuolaikišką darbo vietą, lyg hierarchiją. Darbuotojai kurie nori būti įtraukti į darbo procesą, pateikti pasiūlymus, savo nuomonę, dažnai būna neišgirsti, nors tai padėtų gerinti įmonės veiklą, kokybę, padėtų įmonei klestėti, nes tik žemesnio rango darbuotojai mato įmonės darbą iš visų pusių, ir jų nuomonė, įtraukimas į sprendimų priėmimą būtų naudingas įmonės veiklai. Tačiau įmonės vadovai dažniausiai priima sprendimus patys, nors ir nedalyvauja visame darbo procese, net neatsižvelgiant į darbuotojų nuomonę juos diskriminuodamas.
Motyvacija – viena iš pagrindinių savybių žmogui norinčiam gerai ir kokybiškai atlikti savo darbą. Tačiau šiuolaikinėje darbo rinkoje ne retai motyvacija yra suprantama ne taip. Viena iš pagrindinių motyvavimo priemonių, kad žmogus gerai atliktų savo darbą yra atitinkamas darbo užmokestis, nors tai darbo rinkoje nebėra pagrindinis aspektas, todėl žmonės ne retai renkasi tik tas įmones, darbo vietas, kuriuose yra jaučiama pagarba darbuotojui, jis yra skatinamas gerai atlikti darbą, yra išklausoma jo nuomonė, yra pagiriamas, sulaukiantis padėkos už gerai atliktą darbą. Vis svarbiau tampa jaustis reikalingu įmonėje, dirbti ramioje ne stresinėje aplinkoje. Taip pat puiki motyvacija darbuotojams kurie gerai atlieka savo darbą yra įvairūs „bonusai“ pvz. : papildomos atostogų dienos, lankstus darbo grafikas, įmonės vakarėliai. Kelionės, įvairūs abonimentai į sporto klubus, sveikatinimo paslaugas ir panašiai.
Pasitaikius progai, puikiam darbo pasiūlymui dažnas lietuvis išvyksta laimės ieškoti svetur. Pagal Nacionalinių statistikos institucijų pateiktą 2005-2015 m. surašymų informaciją labiausiai pamėgtos Lietuvos gyventojų emigravimo kryptys yra Jungtinė Karalystė, Kanada, Airija, Vokietija, Norvegija. Todėl dažnai kyla klausimas, kodėl tiek daug žmonių nusprendžia palikti savo gimtinę, namus, ne retai ir šeimą ieškant geresnių darbo sąlygų. Viena iš daugiausiai skatinančių priežasčių emigruoti yra geresnis darbo užmokestis, lyginant su Jungtine Karalyste, darbo užmokestis ten siekia tris kartus daugiau negu Lietuvoje. Taip pat migrantus skatina palikti savo gimtąjį kraštą mažesni mokesčiai, geresni darbo pasiūlymai, politinis stabilumas, geresnės mokymosi, gydimo paslaugos, didesnė pensija ateityje, religinė tolerancija, geresnės sąlygos kurti naujam verslui, bei lengvesnis procesas gaunant paskolą. Veiksniai, skatinantys emigruoti, gali būti trijų lygių: Pirmajam lygiui priskiriami veiksniai, susiję su asmeniniu sprendimu, motyvais, pavyzdžiui, kalbų mokėjimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis. Antrajam lygiui – darbo jėgos paklausos ir pasiūlos bei darbo užmokesčio skirtumai įvairiose valstybėse. Trečiajam lygiui priskiriami veiksniai, susiję su asmens šeima, gimine.
1 pav. žmonių emigracijos priežastys
Šaltinis: http://www.mysalary.lt/pagrindinis/atlyginimas/vienodas-mokejimas/darbo-uzmokescio-skirtumai-pagal-lyti-duk
Pagal pateiktą diagramą galima matyti jog daugiausiai emigruojančių žmonių yra dėl darbo, todėl tai akivaizdžiai parodo jog Lietuvos darbo rinkoje yra nemažai problemų, todėl dažnas lietuvis pradeda siekti karjeros svetur.
2.2. KARJERA UŽSIENYJE
Dažniausiai individui norinčiam pradėti karjerą užsienyje, kyla nemažai problemų, baimių, abejonių, tačiau kai pasiryžtama žengti pirmąjį žingsnį tampa vis lengviau. Gal būt sunku integruotis į naują, nežinomą vietą, yra dideli kultūrų skirtumai, o gal elementarus kalbos barjeras daro žalą. Tačiau susidarius tam tikrą karjeros planą, pakopas, tikslą galimą pasiekti per ganėtinai greitą laiko tarpą. Subjektyvi nuomonė, pirmiausia reikėtų ieškoti darbo vietos, kurioje būtų malonu dirbti, būtų geras kolektyvas, gal būt darbas nebus iš karto be galo geras, ar neužims aukščiausių pareigų, tačiau galimybė augti kaip asmenybei bei kilti pareigose visada yra. Priklausomai nuo šalies, darbo užmokestis būna ganėtinai palankus, o sąlygos kurti nuosavą verslą nėra labai sudėtingos.
2.3 KARJERA NORVEGIJOJE
Kurti verslą Norvegijoje yra saugu ir gana paprasta. Tarptautinės finansų organizacijos (IFC) ir pasaulio banko duomenimis Norvegija užima septintą vietą, lyginant ją su 189 šalių pagal sąlygų verslo kūrimui palankumą. Maža, tačiau turtinga Norvegijos gyventojų populiacija reiškia, kad jos rinką galima palyginti su daug didesnėmis šalimis. Be to, tai, kad dauguma Norvegijos gyventojų puikiai kalba anglų kalba, sudaro palankias sąlygas verslo vystymui.Bendradarbiavimo svarba ir verslo kūrimo galimybės
Norvegija gali pasigirti puikiai išplėtota intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Įdomu tai, kad norvegiško verslo kultūra yra pagrįsta skandinaviškomis vertybėmis. Vienas iš pagrindinių verslo aplinkos akcentų – dėmesys lygybei. Dėl šios priežasties verslo organizacijose hierarchijos yra labai mažai, dominuoja plokščia valdymo struktūra ir vertinamas neformalus bendravimas. Norvegai mažiausiai vertina užimamas pareigas ar kitus galios simbolius, kurie ypač sureikšminami kitose Vakarų šalyse. Taigi, visuomenėje ir verslo aplinkoje tarpusavio skirtumų yra labai mažai. Kita vertus, užvis labiausiai yra vertinamas bendradarbiavimas. Norvegijoje neįprasta, kad vadovas nurodinėtų. Labiau iš jo tikimasi patarėjo vaidmens. Vadovas darbuotojus įtraukia į sprendimų priėmimo procesą ir tariasi su jais kaip lygus su lygiais. Norvegiškos santvarkos modelio pagrindą sudaro bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų, darbdavių sąjungų ir darbuotojų asociacijų. Visose organizacijose bendradarbiavimas tarp darbdavio ir darbuotojo yra nepaprastai reikšmingas. Verslo partnerius norvegai renkasi pagal tai, kiek jais pasitiki, ir kiek profesionalus jiems atrodo būsimas verslo sąjungininkas. Bendradarbiavimas versle mezgasi lėtai, tačiau užtikrintai – jei verslo partneris laikosi nurodytų terminų, darbus atlieka profesionaliai bei sutampa partnerių požiūris į verslo vystymą, visa tai pamažu užtikrina stabilią ir ilgalaikę verslo partnerystę. Norvegai gerbia savimi pasitikinčius ir užtikrintai kalbančius verslininkus. Be to, Norvegijos verslininkai nepriekaištingai planuoja savo laiką, o plėtojant verslą jiems nebūtinas „gyvas“ kontaktas su verslo partneriais – veiksmingai bendradarbiauti jie taip pat sugeba nuotoliniu būdu.
Skandinaviškos vertybės
Vis dėlto, norvegiškame versle svarbu ne tik bendradarbiauti su darbuotojais, bet juos taip pat įgalinti. Tai reiškia, kad darbuotojams tenka prisiimti atsakomybę už atliekamus darbus ir rodyti iniciatyvą. Visuomenėje ir verslo aplinkoje labai svarbu pasitikėti vieniems kitais. Dėl šios priežasties darbo jėga Norvegijoje yra produktyvi, kompetentinga ir motyvuota siekti rezultatų. Kita vertus, perdėtą draugiškumą versle norvegų verslininkai linkę vertinti kaip maskuojamą silpnumą, o akių kontakto išlaikymas verslo susitikimų metu prilyginamas nuoširdumo ženklui. Versle norvegai bendrauja be užuolankų ir savo argumentus pagrindžia konkrečiais faktais, tad jiems nesunku atvirai pasakyti, jei jie nepritaria kolegų išsakytai nuomonei. Be to, jie nemėgsta būti skubinami, nėra emocionalūs kalbų sakytojai, o jų kūno kalba yra subtili.
Apibendrinant, norvegiško verslo kultūra pasižymi:
Plokščia struktūra ir menka hierarchija
Operatyviu ir neformaliu bendravimu
Bendradarbiavimu
Pasitikėjimu vienas kitu
Įgalintais darbuotojais
Karjeros ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra
Lyčių lygybė
2.3. SEKMĖS ISTORIJA KURIANT KARJERĄ ANGLIJOJE
Gintarės sėkmės istorija prasidėjo prieš 13 metų, kuomet ji, dar neturėdama aštuoniolikos, išvyko į Angliją pusmečiui prižiūrėti pažįstamų žmonių vaikų ir užsidirbti mokslams. Tačiau likimas viską pasuko savaip, ir mergina užsiliko svečioje šalyje. Dabar ji – žinoma kosmetologė, kurią drąsiai rekomenduoja tokios žvaigždės kaip Rihanna, Uma Thurman, Guy Ritchie bei rašo mados žurnalai. „Sunkiausia buvo įrodyti, kad ir ne anglas Anglijoje gali sukurti sėkmingą verslą ir tą pačią paslaugą gali padaryti geriau, bet tarp žinomų grožio salonų vyksta kova, kad tik pas save pritrauktų klientą ar žinomą žmogų“,- sako Gintarė Lisauskienė, beveik prieš ketverius metus Londone įkūrusi grožio ir sveikatos paslaugas siūlančią kompaniją „Blossom and Jasmine“. Moteris skaudžiai prisimena nelengvą pradžią, kuomet tiesiai iš mamos namų atsidūrė tolimoje šalyje, net nemokėdama kalbos. Lietuvių Anglijoje tada dar tebuvo vienas kitas. Tiesa, mergina atvyko kartu su draugu, kuris dabar yra jos vyras ir labai palaiko visuose jos projektuose. „Aš svajojau būti kirpėja ir studijuoti Lietuvoje. Bet susiklostė taip, kad grįžti studijuoti buvo per brangu… 12-ą klasę man teko baigti Anglijoje, tad pagalvojau, kad gal bus geriau čia studijas ir tęsti, bet tikrai buvo sunku, nes viskas buvo anglų kalba“. Dabar išgarsėjusi lietuvė darbų nesibaidė – iš pradžių teko padirbti ir viešbutyje, ir MacDonalde. Paskui pradėjo mokytis kosmetologės darbo, o baigusi kursus jau įsidarbino Elizabeth Arden salone, paskui Selfridge, Bliss ir Harrods.
Manikiūrai ir pedikiūrai buvo geriausios kokybės. „Taip ir prasidėjo: vienas parašė, kitas parašė, kažkas paprašė padaryti manikiūrą fotosesijai, TV užsakė padaryti makiažą ir šukuosenas laidai – apie 60 žinomų žmonių komandai. Rezultatas buvo puikus. Visi pradėjo kalbėti apie mus“. Moteris džiaugiasi, kad dabar jos komanda yra kviečiama į VIP asmenų renginius ir ja yra pasitikima. Neseniai sukūrusi ir pristačiusi ekologiškų aromaterapinių žvakių kolekciją, garsi kosmetologė yra įsitikinusi, kad žmonės tikrai gali viską pasiekti patys, tik nereikia tingėti ir laukti, kad kažkas atneš tau viską ant lėkštutės. „Dirbti reikia daug ir gerai, bet nešokti į viršų labai aukštai: geriau išlieti pamatus, kad jie stovėtų tvirtai, o tada viršūnė pati pasilenks tau.
Šiuo metu Gintarė savo komandoje turi 300 darbuotojų, o valandos konsultacija kainuoja apie 500 svarų, o darbas sulyk kiekviena diena teikia jai vis didesnį džiaugsmą, teigia pati kosmetologė.
2.4. SEKMĖS ISTORIJA AMERIKOJE
Daugiavaikėje šeimoje augęs būsimas verslininkas nuo mažens žinojo, kad negali per daug tikėtis iš tėvų. Juk be jo Krunkaičiai augino dar penkias atžalas. Pašnekovas prasitarė, kad norėdamas padėti tėvams ir turėti šiek tiek savų pinigų jau mokykloje daug ir sunkiai dirbo. Tačiau, pasak Amerikoje gyvenančio verslininko, tai darė su malonumu, nes traukte traukė mintis tapti versliam ir savarankiškam. Atsakingas požiūris į gyvenimą pravertė persikėlus gyventi už Atlanto. Neretai svajonių šalimi vadinama Amerika T. Krunkaitis susižavėjo dar studijų laikais, kai lankė čia įsikūrusius giminaičius. Baigęs inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete Tomas nusprendė išmėginti laimę būtent šioje šalyje. Pradžioje jis įsidarbino paprastu darbininku vienoje statybų bendrovėje. Pasak verslininko, tokį sprendimą lėmė du dalykai. „Visų pirma vos atvykęs į JAV negalėjau pasigirti nei darbo patirtimi, nei ypatingomis kalbos žiniomis. Susirasti darbą pagal specialybę buvo be galo sunku, todėl greitai atsisakiau šios minties. Be to, patiko statybų sritis, kuria susidomėjau dar Lietuvoje. Nutariau išbandyti jėgas būtent statybų versle, juolab kad Amerikoje ši sritis yra paklausi ir siūlo didžiules galimybes“, – pasakojo T. Krunkaitis. Verslininko teigimu, sprendimas pradėti kelią verslo pasaulyje nuo paprasto darbininko pareigų ilgainiui pasiteisino. „Norint plėtoti aukščiausius kokybės standartus atitinkantį statybų verslą būtina išmanyti pačius paprasčiausius dalykus. Be pagrindinių, bazinių žinių kalbėti ne tik apie sėkmę, bet ir iš viso apie normalią veiklą būtų be galo sunku. Kruopštaus, pareigingo ir atsakingo lietuvio darbas neliko nepastebėtas. Klientai teigiamai įvertino jo nusistatymą siekti aukščiausios kokybės. Tai Tomą pastūmėjo nuosavo verslo link. Taip 2003 metais atsirado „Euro Design Remodel“. Maža statybų paslaugas teikianti įmonė per dešimtmetį tapo pelninga bendrove, turinčia keliasdešimties žmonių kolektyvą ir galinčia pasigirti būriu klientų. Nors konkurencija JAV statybų sektoriuje milžiniška ir įsitvirtinti naujai įmonei sunku, T. Krunkaičio veikla yra geras pavyzdys, kad kryptingas darbas duoda puikių vaisių. Dėmesys kokybei ir orientavimasis į klientą, kuris visada teisus, – tai kertiniai akmenys, ant kurių pastatytas nuolat augantis lietuvio verslas.
IŠVADOS
1. Žmonių poreikis kurti karjerą užsienį auga kiekvieną dieną vis daugiau, geresnės verslo pradėjimo sąlygos, geresnis darbo užmokestis vilioja ne vieną jauną žmogų ieškotis darbo svetur, ir kurti savąją karjerą.
2.Karjeros galimybės užsienyje yra palankiai sudėliotos užsieniečiams, tad daugumoje šalių galima laisvai rasti norimą darbą, kilti karjeros laiptais, o galų gale gal būt pradėti ir savąjį verslą. Remiantis sėkmės istorijomis, galima teigti jog galimybių yra visada reikia tik noro.
3. Kuriant karjerą užsienyje galima teigti jog yra ne mažai naudos, lengvesnės sąlygos, galimybės gauti paskolą, įvairios kompensacijos bei socialinės garantijos, o pradžiai „pamatams“ užsidirbti pajamų ir kur kas lengviau negu Lietuvoje.